Rūgštinis pilingas: kas tai?

[vc_row][vc_column width="1/2"][vc_column_text]Gyd. Giedrė Tamulytė, prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė

Vienas iš dažniausiai atliekamų grožio ir odos priežiūros procedūrų yra cheminiai pilingai, kurie pagerina odos struktūrą ir tekstūrą. Tai pasiekiama cheminių medžiagų (rūgščių) pagalba, sukeliant odos uždegimą, lemiantį greitesnę negyvos odos destrukciją, atsisluoksniavimą ir regeneraciją. Naujai atsigaminusi oda yra švelnesnė, odos spalva ir raukšlelės lygesnės.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="18094" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]Atliekant rūgštinius odos valymus, labai svarbu suprasti odos anatominę bei cheminę sandarą. Oda skirstoma į tris pagrindinius sluoksnius: epidermį (viršutinysis sluoksnis), dermą arba tikrąją odą (II-as sluoksnis), poodį (III-iasis sluoksnis). Pilingams aktualiausi du viršutiniai sluoksniai. Oda daugiausiai sudaryta iš vandens (70 proc.), baltymų (25,5 proc.), lipidų (2,0 porc.), mineralinių medžiagų (0,5 proc.), pvz., varis, cinkas, selenas ir angliavandenių (2,0 proc.). Dermoje vandens yra daugiau negu epidermyje. Taip yra todėl, kad II-ame sluoksnyje yra išsidėsčiusios kraujagyslės bei limfagyslės be to, epidermis kontaktuoja su daugiau ar mažiau sausa aplinka. Epidermis yra padengtas hidrolipidine mantija – odos rūgštine danga, sudaryta iš organinių rūgščių, prakaito ir riebalų. Jo dėka odos pH yra lengvai rūgštinis – 4,2-5,6 ir apsaugo ją nuo aplinkoje esančių mikroorganizmų. Įdomu tai, kad vyrų odos pH yra žemesnis nei moterų. Odos pH skiriasi nuo epidermio sluoksnių, t.y. kuo gilesnis sluoksnis, tuo rūgštesnis pH. Taip pat sausos odos pH bus žemesnis nei riebios, kurioje pH gali siekti net 6.

Odos pilingui naudojamos cheminės rūgštys yra skirstomos į alfa-hidroksilines, alfa-keto r., bikarbokslines, beta-hidroksilines, trichloracto, fenolines rūgštis.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]Jos gali būti klasifikuojamos pagal veikimo mechanizmą į destrukcines (veikia ardydamos ląsteles rūgšties kontakto vietoje su oda), metabolines (tiesiogiai nesukelia ląstelių žūties, sukelia ląstelių pokyčius, stimuliuojant arba modifikuojant sintezės procesus), toksines (sąveikaujant su ląstelės fermentais, sukelia ląstelių membranų didėjantį laidumą, kuris lemia ląstelės žūtį).

Odos pokyčiai po cheminio odos valymo

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]Cheminis odos valymas gali būti atliekamas ne tik veido odoje, tačiau ir decolte, plaštakų ar rankų srityse. Aktyviosios medžiagos pasirenkamos pagal norimą efektą, cheminis odos valymas gali būti atliekamas naudojant vieną rūgštį ar kombinuojant jas kelias. Todėl tinkamiausių cheminių rūgščių procedūrai parinkimas priklauso nuo pilingą atliekančio specialisto patirties, gebėjimo atpažinti paciento odos tipą, pastebėti problematiškiausias vietas ir žinoti tinkamiausias priemones, siekiant geriausio efekto ir mažiausiai nepageidaujamų reiškinių.

Ši procedūra gali būti atliekama įvairaus amžiaus žmonėms. Pagrindinės indikacijos yra odos struktūros atnaujinimas, aknė (paviršinis valymas atliekamas komedoninei ar paprastai aknei, tačiau esant randams, atliekamas vidutinis ar gilus rūgštinis pilingas), aktininės keratozės, šlakai, melazma, seborėjinės keratozės, raukšlės, ar veido odos paruošimui prieš kitas estetines procedūras.

Kaip ir kiekvienas gydymo metodas, cheminiai pilingai gali turėti nepageidaujamų reiškinių. Todėl būtina žinoti, kada šis gydymas yra netinkamas. Juos atlikti kontraindikuotina esant aktyviai bet kokiai infekcijai (bakterinei, virusinei, grybelinei), atviroms žaizdoms, veido navikiniams susirgimams (ypač melanoma), vartojus fotosensityvius vaistus (pvz., izotretinoinas, klemastinas, kaptoprilis, ciprofloksacinas ir kt.), sergantiems uždegiminėmis dermatozėmis (pvz., psoriaze, atopiniu dermatitu, pūsliniu pempfigoidu).

Komplikacijos 

Gilus ar vidutinio gylio cheminis veido valymas yra tinkamas ne visiems norintiems. Jo reikėtų vengti pacientams, kuriems yra ar buvo susiformavusių atipinių randų, turintiems atrofinę odą, vartojantiems peroralinį izotretinoiną, nes tiek ligos, tiek vaisto vartojimo atveju yra slopinamas žaizdų gijimas, gali formuotis atipiniai randai. Šios procedūros reikėtų nesidaryti 6-12 mėnesių baigus vartoti oralinį izotretinoiną. Tiek pat reikėtų palaukti ir asmenims, kuriems buvo atliktos veido ar antakių patempimo procedūros (pacientams gali sulėtėti žaizdų gijimas dėl laikinai sutrikusios kraujotakos).

Pacientams prieš procedūrą reikėtų aiškiai suprasti, kokių rezultatų jie norėtų ir tikėtųsi, juos aptarti su gydytoju. Įspėti gydytoją, jeigu vartoja fotosensityvius vaistus, ypač jei planuojama atlikti vidutinio gylio arba gilų veido rūgštinį valymą. Rekomenduojama prieš procedūrą profilaktiškai išgerti antivirusinių vaistų (pvz., acikloviro), jeigu burnos srityje ar apie ją dažnai kartojasi herpes viruso sukelta pūslelinė. Tam tikrais atvejais, siekiant geresnių rezultatų yra rekomenduojama porą savaičių iki procedūros papildomai naudoti glikolio rūgšties losjoną (nustatyti ar nėra jautru glikolio rūgščiai bei siekiant lygesnio pilingo – atliekant paviršinius pilingus), retinoidinį kremą (siekiant sutrumpinti gydymo procesą ir siekiant greitesnio gijimo – atliekant paviršinius ar vidutinio gylio pilingus) ar balinančias priemones (skiriamas prieš arba po procedūros esant hiperpigmentacijos rizikai, tačiau jų negalima naudoti 1 savaitę iki procedūros).

Privaloma prieš procedūrą ir po jos vengti saulės ekspozicijos be apsauginių kremų (iki procedūros bent 4 savaites, po procedūros 2 savaites).

Cheminiai odos pilingai yra nebrangus ir saugus odos struktūros gerinimo gydymo būdas. Tačiau siekiant išvengti neigiamų pasekmių bei pasiekti geriausių rezultatų yra būtinas patyręs specialistas.

Naudota literatūra:

1. Chemical peel [Prieiga per internetą]. Mayo Clinic. [žiūrėta 2018 m. sausio 15 d.]. Adresas: http://www.mayoclinic.org/tests-procedures/chemical-peel/basics/definition/prc-20023436

2. Chemical peel What you can expect [Prieiga per internetą]. Mayo Clinic. [žiūrėta 2018 m. sausio 15 d.]. Adresas: http://www.mayoclinic.org/tests-procedures/chemical-peel/basics/definition/prc-20023436

3. Nikalji N, Godse K, Sakhiya J, Patil S, Nadkarni N. Complications of Medium Depth and Deep Chemical Peels. J Cutan Aesthetic Surg. 2012 m.;5(4):254–60.

4. Tung R, Rubin M. Procedures in Cosmetic Dermatology Series: Chemical Peels. 2nd Edition. Elsevier; 2010. 208 p.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]