Rožinė dedervinė – odos „peršalimas“

Turinys

[vc_row content_placement="middle"][vc_column width="1/2"][vc_column_text]gyd. Giedrė Šaltmerė, prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė

Medžiams nusispalvinus ir pradėjus kristi lapams, ruduo spračiai žengia į mūsų kasdienybę ir keičia mūsų gyvenimo tempą. Besikeičiant orams, dažniau mus aplankant darganai ir lietui, dažnėja peršalimo atvejų, organizmui trūkstant saulės spindulių, ilgėjant tamsiam dienos metui, tampame jautresni įvairiems aplinkos stresoriams ne tik imunine, bet ir emocine prasme.

Besikeičiant metų laikui, keičiasi ir sezoninės odos ligos. Dažniau pasireiškia odos bėrimai sąlygojami virusinių infekcijų, pablogėja autoimuninės ir uždegiminės odos ligos, kurių gydymui svarbus šiltas oras, ultravioletiniai spinduliai bei emocinis atsipalaidavimas, o jis stipriausias vasaros mėnesiais. Šiame straipsnyje aptarsime atšalusių orų palydovą - rožinę dedervinę.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="20233" img_size="full" alignment="center"][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column width="1/2"][vc_column_text]

Etiologija ir klinikiniai požymiai

Rožinė dedervinė (lot. Pityriasis rosea) - tai yra ūmi, egzanteminė odos liga, pasireiškianti niežėjimu, ovaliais, nežymiai uždegimiškais, kiek pleiskanojančiais bėrimais krūtinės ir viršutinių galūnių srityse. Manoma, kad šią ligą provokuoja virusinės infekcijos, literatūroje aprašyti herpes ir gripo virusų sukelti atvejai. Dažniausiai vargina vaikus ir jaunus suaugusiuosius, kiek dažniau moteris nei vyrus. Labiausiai serga sausą odą turintys asmenys, į atopinį dermatitą ar egzemas linkę vaikai ir jaunuoliai bei turintys silpną imuninę sitemą.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="20238" img_size="full" alignment="center"][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="top"][vc_column][vc_column_text]Didžioji dalis atvejų prasideda “motinine” plokštele ar dėme - viena apvali ar ovali, aiškių ribų, rausva ar kiek oranžinė (angl. salmon pink) 2-5 cm dydžio dėmė krūtinės, kaklo ar nugaros srityje.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="top"][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="20245" img_size="full" alignment="center"][vc_column_text]Neilgai trukus bėrimas tampa pleiskanojantis, nykstantis nuo centro į periferiją. Pleiskanos plonos, primenančios rūkomąjį popierių, išsidėsčiusios bėrimo periferinėse dalyse, todėl neretai yra vadinama “pleiskanų apykakle”.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="20248" img_size="full" alignment="center"][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="top"][vc_column][vc_column_text]Po kelių dienų ar savaičių odoje randasi labai panašūs į motininę plokštelę bėrimai, tačiau mažesni. Jie dėstosi odos tempimo kryptimi, dar vadinamomis Langer’io linijomis, kurios aiškiausiai matomos nugaros srityje, toks bėrimų išsidėstymas literatūroje vadinamas “Kalėdų eglutės” terminu.

Veidas dažniausiai būna neišbertas. Gausiausiai bėrimai išsidėsto liemens ir galūnių odoje. Išbertos odos niežėjimas įprastai nedidelis ar jo visai nėra, tačiau gali būti labai stiprius. Pacientai jaučia, kad oda labai jautri, bėrimų gali padaugėti nuo streso, sušilimo, trinimo, todėl reikia vengti papildomų dirgiklių[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column width="1/2"][vc_column_text]

Diagnostika

Rožinė dedervinė diagnozuojama remiantis anamnezės ir objektyvios apžiūros duomenimis – tipiniai rausvi pailgi ovalūs bėrimai išsidėstę kaip „kalėdinė eglutė“ liemens galūnių srityje. Nenustatoma jokių laboratorinių tyrimų pakitimų, tačiau rekomenduojama tirti dėl sifilio, kadangi bėrimai gali būti panašūs į sukeliamus antrinio sifilio. Ligą reikia diferencijuoti ir nuo kitų ligų, diferencinė diagnostika nurodyta lentelėje.[/vc_column_text][vc_column_text]

Rožinės dedervinė diferencinės diagnozės

[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="20256" img_size="full" alignment="center"][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column][vc_column_text]

Antrinis sifilis Gali pasireikšti panašiai, kaip rožinė dedervinė, tačiau sifiliui būdingi vario atspalvio bėrimai delnų ir padų srityse, neturi “motininio” bėrimo bei skiriasi anamnezės duomenys
Lašinė žvynelinė Dažnas žvynelinės variantas, kurį provokuoja infekcijos, ypač streptokokinės. Būdingi daugybiniai smulkūs bėrimai su storesne pleiskana paviršiuje, trūksta “motininio” bėrimo
Kūno grybelinė infekcija Lygiosios odos grybelis gali būti sumaišytas su “motinine” plokštele, tačiau grybelinė infekcija dažniausiai pasireiškia vienu bėrimo elementu, be to ją atskirti padeda mikroskopinis ištyrimas
Monetiškasis dermatitas Pasireiškia labai intensyviai niežtinčiomis, monetos formos plokštelėmis. Dažniausiai pažeidžiamos galūnės, neretai bėrimai šlapiuoja

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column][vc_column_text]

Gydymas

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column width="1/2"][vc_column_text]Dažniausiai bėrimas išnyksta 4-6 savaičių bėgyje netaikant jokio gydymo, gali palikti použdegiminius pigmentacijos pokyčius, kurie ilgainiui susilygina su aplinkinės odos atspalviu. Retais atvejais liga gali tęstis keletą mėnesių.

Pagrindinis gydymo tikslas yra pašalinti varginančius simptomus ir informuoti pacientus, kad rožinė dedervinė yra neužkrečiama, retai pasikartojanti, nepavojinga sveikatai liga.

Niežėjimui mažinti, bei siekiant greitesnio bėrimų gijimo rekomenduojama skirti aliejinius prausiklius, vengti trynimo, plaušinių, tepti odą drėkinnačiu kremu vieną ar du kartus per dieną. Simptomams mažinti ir uždegiminėms plokštelėms gydyti skiriami vietiniai tepami gliukokortikosteroidai iki 2 savaičių, jei yra galimybė - kartu juos kombinuoti su UVB 311 nm fototerapijos 5-10 procedūromis.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="20265" img_size="full" alignment="center"][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column][vc_column_text]Sunkiais atvejais, skiriamas gydymas sisteminiais gliukokoertikosteroidais, ypač kai bėrimai gausūs ir stipriai niežtintys. Kartais skiriami antibakteriniai ar priešvirusiniai vaistai, tačiau kasdieninėje praktikoje šis metodas naudojamas retai. Nėra pakankamų įrodymų dėl gydymo efektyvumo, be to, tipinė rožinė dedervinė yra savaime praeinanti liga.

Kadangi liga dažniau vargina sausą odą ir silpnesnį imunitetą turinnčius asmenis, daugiau vaikus ir jaunimą, būtina rudens - pavasario metu vengti peršalimo, reguliariai drėkinti odą kremais ir stiprinti imuninę sistemą.

Gražaus, spalvoto ir ne pernelyg lietingo rudens!

 

Literatūros šaltiniai:

  • Blauvelt A. Pityriasis rosea. In: Fitzpatrick's Dermatology in General Medicine, 7th ed, Wolf K, Goldsmith LA, Katz SI, et al. (Eds), McGraw Hill, New York 2008. p.362
  • Contreras-Ruiz J, Peternel S, Jiménez Gutiérrez C, Culav-Koscak I, Reveiz L, Silbermann-Reynoso ML. Interventions for pityriasis rosea. Cochrane Database Syst Rev. 2019 Oct 30;2019(10):CD005068. doi: 10.1002/14651858.CD005068.pub3. PMID: 31684696; PMCID: PMC6819167
  • Valkova S, Trashlieva M, Christova P. UVB phototherapy for Pityriasis rosea. J Eur Acad Dermatol Venereol. 2004 Jan;18(1):111-2. doi: 10.1111/j.1468-3083.2004.00803.x. PMID: 14678553
  • Browning JC. An update on pityriasis rosea and other similar childhood exanthems. Curr Opin Pediatr. 2009 Aug;21(4):481-5. doi: 10.1097/MOP.0b013e32832db96e. PMID: 19502983
  • Chuh A, Zawar V, Sciallis G, Kempf W. A position statement on the management of patients with pityriasis rosea. J Eur Acad Dermatol Venereol. 2016 Oct;30(10):1670-1681. doi: 10.1111/jdv.13826. Epub 2016 Jul 13. PMID: 27406919

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]

Registracija

Pasirinkite, kurioje mūsų klinikoje norėtumėte apsilankyti, pateikite savo kontaktinę informaciją ir pažymėkite, pageidaujate vizito klinikoje ar nuotolinės gydytojo konsultacijos.