Odos ligos sukeliančios varginantį niežėjimą

[vc_row content_placement="middle"][vc_column width="1/2"][vc_column_text]Gyd. Giedrė Šaltmerė, prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė

Niežėjimas - tai yra nemalonus pojūtis, kuris lemia norą kasytis. Šis pojūtis yra vienas dažniausių dermatologinių simptomų ir gali sukelti reikšmingą neigiamą įtaką gyvenimo kokybei. Niežėjimas gali kilti dėl daugybės įvairių priežasčių, neretai gali būti sunku nustatyti pagrindinį niežėjimą sukeliantį veiksnį.

Šis nemalonus simptomas gali būti pirminis, dar vadinamas idiopatiniu, t.y. be jokios dermatologinės ligos ar kitų žinomų etiologinių veiksnių, arba antrinis, kuris vystosi dėl daugelio įvairių priežasčių. Šiame straipsnyje aptarsime dermatologines ligas, kurių vienas pagrindinių simptomų yra niežėjimas.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="20573" img_size="full" alignment="center"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_empty_space height="24px"][vc_column_text]

Antrinio niežėjimo priežastys

[/vc_column_text][vc_column_text]

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_empty_space height="24px"][vc_column_text]

Dermatologinės ligos, kurių vienas pagrindinių simptomų yra niežėjimas

[/vc_column_text][vc_column_text]

[/vc_column_text][vc_column_text]Dažniausiai gydytojų dermatologų praktikoje sutinkamos ligos, pasireiškiančios niežėjimu yra atopinis dermatitas, lėtinė paprastoji kerpligė, mazginis niežulys, plokščioji kerpligė, alerginis/iritacinis kontaktinis dermatitas, žvynelinė ir kt. Nors visos pasižymi vienu bendru skundu, tačiau kliniškai pasireiškia skirtingai, o ir jų priežastys bei gydymas taip pat gali skirtis.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column][vc_column_text]

Atopinis dermatitas

[/vc_column_text][vc_single_image image="20585" img_size="full" alignment="center"][vc_column_text]Atopiniui dermatitui būdinga ankstyva ligos pradžia, t.y. kūdikystėje ar vaikystėje. Vaikams būdingas visos odos sausumas, bėrimas tiesiamuosiuose paviršiuose, skruostų srityje, šlapiavimas, nuolatinis kasymasis, sutrikęs miegas. Vyresniems vaikams ir suaugusiems dažniau beria lenkiamuosius odos paviršius, veido odą, būdingas visos odos sausumas, dėl dažno kasymo tiek patiems mažiausiems, tiek vyresniems gali vystytis lichenifikacija (tai yra sustorėjusi oda, jos paviršiuje ryškios odos raukšlės). Dėl dažno kasymo, odos išsausėjimo, susidaro odos mikrotraumos, įtrūkimai, kurie tampa „vartais“ įvairioms bakterijoms ir kitiems mikrooganizmams, dėl ko gali vystytis ir antrinė bakterinė infekcija, pasireiškiančios odos infekcinės ligos dažnai būna sunkesnės ir labiau išplitusios. Atopinis dermatitas neretai paūmėja nėščiosioms. Taip pat ligą provokuoja šalti orai, stresas, infekcinės ir kitos gretutinės ligos, kontaktas su dirginančiosiomis medžiagomis, alergenais (jei asmuo yra alergiškas), daug histamino turintis maistas ir kita. Liga susijusi su tam tikrų genų mutacijomis, ir nors didžioji dalis vaikų ligą išauga, suaugusiems ji gali atsinaujinti. Gydymui svarbus odos drėkinimas emolientais, vengti ligą provokuojančių veiksnių, skiriami gliukokortikosteroidiniai vietiniai ar sisteminiai vaistai, kalcineurino inhibitoriai ar kiti medikamentai.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column width="1/2"][vc_column_text]

Lėtinė paprastoji kerpligė

[/vc_column_text][vc_column_text]Lėtinė paprastoji kerpligė (lot. lichen simplex chronicus) pasireiškia odos spalvos ar rausvomis hiperpig-mentinėmis plokštelėmis su ryškesnėmis odos raukšlėmis, vystosi dėl dažno įpročio konkrečioje vietoje trinti ar kasyti odą. Dažniau pasireiškia sprando, pakaušio, anogenitalinėje srityje, čiurnų ar tiesiamuosiuose blauzdų paviršiuose. Kadangi priežastis yra dažnas odos trynimas ir kasymas, pagrindindinis gydymo tikslas yra nutraukti niežėjimo-kasymo ciklą. Tam skiriamas gydymas vietiniais gliukokortikosteroidiniais vaistais, gali prireikti ir psichologų pagalbos, kadangi šiuo atveju kasymasis neretai vystosi dėl ilgalaikio streso, nerimo, depresijos ar kitų panašių priežasčių.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="20590" img_size="full" alignment="center"][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column width="1/2"][vc_column_text]

Mazginis niežulys

[/vc_column_text][vc_column_text]Mazginis niežulys - tai liga pasireiškianti daugybiniais, kietais mazgais, kurių centre matoma pleiskana arba šašas, susiformuojantis dėl dažno kasymo ir odos draskymo. Bėrimai pasireiškia tiesiamuosiuose galūnių paviršiuose, nugaros viršutinėje dalyje, sėdmenų srityje, gali būti išplitę visame kūne - vietose, kurias galima pasiekti rankomis. Niežėjimo intensyvumas būna įvairus, nuo vidutinio iki labai intensyvaus. Mazginis niežulys susijęs su kitomis sisteminėmis ligomis, pavyzdžiui, geležies stokos anemija, lėtiniu inkstų nepakankamumu, kepenų ligomis, glitimo enteropatija, lėtiniu stresu ir kita. Gydymas yra itin sudėtingas ir ilgalaikis.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="20594" img_size="full" alignment="center"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]

Diagnostika

Siekiant diagnozuoti niežėjimo priežastis, būtina išsamiai apklausti pacientą apie niežėjimo ir kitų simptomų atsiradimo laiką, kada niežėjimas ir bėrimai vargina labiau, ar priklauso nuo paros ar metų laiko, streso lygio, ar panašūs simptomai nevargina kartu gyvenančių šeimos narių. Įvertinti kitų organų sistemų veiklą, gretutines ligas. Apžiūros metu įvertinti limfmazgius, atmesti vabzdžių sukeltas ligas (pavyzdžiui, pedikuliozę ar niežus), atkreipti dėmesį į bėrimų išsidėstymą, ar jie išplitę visame kūne, išsidėstę simetriškai ar asimetriškai, rankoms pasiekiamose vietose ir panašiai.

Vyresnio amžiaus asmenys vartoja daugiau vaistų, todėl rekomenduojama peržvelgti visus vartojamus vaistus bei išsiaiškinti ar niežėjimas atsirado panašiu metu, kaip pradėti gerti nauji vaistai, tačiau svarbu paminėti, kad niežėjimą gali sukelti ir ilgą laiką vartojami vaistai.

Nerandant aiškių niežėjimą provokuojančių veiksnių, rekomenduojama atlikti tam tikrus laboratorinius tyrimus, kurie padėtų įvertinti bendrą organizmo būklę, skydliaukės, kepenų, inkstų, kasos funkciją ir kitus tyrimus. Taip pat atlikti alerginius lopo testus.

Gydymas

Niežėjimo gydymas priklauso nuo niežėjimą sukėlusios priežasties, todėl svarbu rasti priežastį ir ją šalinti. Tačiau siekiant palengvinti simptomus yra skiriami vietiniai gliukokortikosteroidai, antihistamininiai vaistai, fototerapija bei rekomenduojama laikytis tam tikrų bendrųjų odos priežiūros taisyklių.

Bendros rekomendacijos:

• praustis šiltu vandeniu iki 15-20 min. trukmės
• naudoti bemuilius arba aliejinius prausiklius, sindetus
• nusiprausus per 3 min. susitepti odą emolientais, dienos eigoje rekomenduojama bent kartą pakartotinai sutepti odą emolientais
• vengti šiurkščių, niežėjimą skatinančių audinių (pavyzdžiui, vilnos)
• vengti skalbinių minkštiklių
• nagus kirpti trumpai
• norint pasikasyti, stengtis tai daryti odą plekšnojant, o ne kasant nagais, siekiant sumažinti odos traumavimą bei sustabdyti niežėjimo-kasimosi ciklą
• vartoti pakankamai skysčių, taip pat svarbu subalansuota dieta

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]Naudota literatūra:

1. Bolognia J. L., Schaffer J. V., Duncan K. O., Ko C. J. (2014). Dermatology Essentials. 1st ed. Pp. 39-59. Elsevier
2. Frazier W., Bhardwaj N. Atopic Dermatitis: Diagnosis and Treatment. Am Fam Physician. 2020 May 15;101(10):590-598. PMID: 32412211.
3. Mullins TB, Sharma P, Riley CA, et al. Prurigo Nodularis. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2020 Jan-.Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK459204/
4. Charifa A, Badri T, Harris BW. Lichen Simplex Chronicus. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2020 Jan-. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK499991/

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]