Žiedinės granulomos diagnostika ir gydymas
G. Šaltmerė, M. Krivickaitė, prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė
Žiedinė granuloma – tai gana dažna uždegiminė odos liga, tipiškai pasireiškianti žiedinės formos rausvomis papulėmis ar plokštelėmis, švelniu (lygiu) paviršiumi. Ši būklė gali pasireikšti dėl daugybės įvairių priežasčių, pavyzdžiui, odos infekcijos, vabzdžių įgėlimų, traumos, vakcinacijos arba vystytis kaip lėto tipo hiperjautrumo reakcija. Taip pat žiedinė granuloma siejama su įvairiomis sisteminėmis ligomis, pavyzdžiui, autoimuniniu tiroiditu, cukriniu diabetu, hiperlipidemija, limfoma, navikais ar ŽIV infekcija.
| Provokuojantys veiksniai | Susijusios ligos |
| Vakcinacija (BCG, hepatitas B, difterija, stabligė)
Mantoux mėginys Vabzdžių įgėlimai Odos trauma Virusinė infekcija (Juosiančioji pūslelinė, ŽIV, Epštein Barr, hepatitas B ir C) Laimo liga (B. burgdorferi infekcija) Vartojami vaistai PUVA terapija UVB spinduliai ir saulės ekspozicija |
Cukrinis diabetas
Onkologiniai susirgimai (limfoma, leukemija, adenokarcinoma) Dislipidemija Skydliaukės ligos (autoimuninis tiroiditas) Reumatoidinis artritas Sjӧgreno sindromas ŽIV infekcija |
Klinikinis pasireiškimas
Žiedinė granuloma pagal klinikinį pasireiškimą yra skiriama į lokalią, generalizuotą, poodinę, perforuojančią, mikropapulinę ir kitas retas formas.
- Lokali žiedinė granuloma. Tai yra pati dažniausia žiedinės granulomos forma. Ši forma dažnesnė vaikams nei suaugusiems. Būdingos žiedo formos papulės ir plokštelės, dažniausiai galūnių srityje (plaštakose, pėdose). Bėrimų paviršius yra lygus, o centras lyginant su bėrimo kraštu yra kiek įdubę Žiedinės formos bėrimai gali būti pavieniai ar daugybiniai, augantys periferine kryptimi centrinėje dalyje bėrimui nykstant.
- Generalizuota diseminuota (išplitusi) žiedinė granuloma. Ši forma paprastai pasireiškia suaugusiesiems, įvairiose kūno vietose išplitusiais odos atspalvio, rausvais ar violetinės spalvos bė Bėrimai būna sudaryti iš smulkių papulių, išsidėstančių netaisyklingomis, neaiškių ribų žiedo formomis, ir dažniausiai atsiranda kūno raukšlėse, linkiuose. Gali varginti niežėjimas. Generalizuota diseminuota žiedinė granuloma dažniausiai siejama su ŽIV.
- Poodinė žiedinė granuloma. Ši forma būdingesnė vaikams, tačiau pasitaiko retai. Susiformuoja standžios konsistencijos poodiniai mazgeliai/mazgai skalpo, pirštų ar blauzdų srityse.
- Perforuojanti žiedinė granuloma. Reta forma, būdingesnė havajiečių etninėje grupėje arba sergant ŽIV. Susiformuoja gelsvos plokštelės ar papulės, paviršiuje pasidengusios šašu. Dažniausia lokalizacija rankų odoje, tačiau gali pasireikšti bet kur, ypač randų srityje. Vargina niežėjimas, tempimo simptomai.
- Atipiškai pasireiškianti žiedinė granuloma. Ją apibūdina netipiška bėrimų lokalizacija, pavyzdžiui, veidas, delnai, ausys, sunki eiga.
Diagnostika
Žiedinė granuloma įprastai diagnozuojama remiantis anamneze bei objektyvios apžiūros duomenimis. Retais atvejais kylant dvejonių dėl diagnozės, atliekama odos biopsija su histologiniu ištyrimu. Įtariant sistemines ligas, gali būti skiriami papildomi laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai.
Žiedinė granuloma diferencijuojama nuo grybelinės infekcijos, žvynelinės, diskoidinės raudonosios vilkligės, plokščiosios kerpligės, monetiškojo dermatito ir kitų ligų.
Gydymas
Daugeliu atveju žiedinę granulomą gydyti nėra būtina, nes bėrimai kelių mėnesių laikotarpiu gali išnykti savaime. Tačiau esant niežėjimo simptomams, išplitusiems bėrimams ar pacientui pageidaujant gali būti skiriamas vietinis ar sisteminis gydymas.
Vietiškai dažniausiai skiriami gliukokortikosteroidų ar kalcineurino inhibitorių kremai ar tepalai, gliukokortikosteroidų injekcijos į odos pažeidimus, imikvimodo kremas. Galima taikyti krioterapiją, rečiau – lazerinį gydymą.
Esant išplitusioms žiedinės granulomos formoms dažniausiai gydymui taikoma fototerapija ar fotochemoterapija, gali būti skiriami sisteminiai gliukokortikosteroidai, rečiau – kiti sisteminiai vaistai, tokie kaip: izotretinoinas, metotreksatas, kalio jodidas, dapsonas, hidroksichlorokvinas, tam tikrų antibakterinių vaistų kombinacijos ir kiti eksperimentiniai gydymo metodai. Prieš skiriant sisteminį gydymą visuomet reikia įvertinti naudos-rizikos santykį, kadangi sisteminiai vaistai gali sukelti nepageidaujamų šalutinių reiškinių.
Naudota literatūra:
- Bolognia J. L., Schaffer J. V., Duncan K. O., Ko C. J. (2014). Dermatology Essentials. 1st ed. Pp. 767. Elsevier
- Piette EW, Rosenbach M. Granuloma annulare: pathogenesis, disease associations and triggers, and therapeutic options. J Am Acad Dermatol 2016; 75(3):467-479
- Thornsberry LA, Englishlll JC S. Etiology, diagnosis and therapeutic management og granuloma annulare. Am J Clin Dermatol 2013; 14(4):279-290
- Polineni Sai P. Lawyer S. Generalized granuloma annulare associated with essential thrombocythemia. Clinical Case Reports 2020; 8(6): 1065-1068
