Vargina įkyriai niežtinčios ir greit atsirandančios pūslelės rankų pirštų šonuose? Greičiausiai tai dishidrotinė egzema!
Dishidrotinė (sin. dishidrozinė) egzema – tai yra tam tikra lėtinė egzemos forma, dažniausiai pažeidžianti plaštakas ir pėdas. Būdingos intensyviai niežtinčios, giliai esančios, kietos, smulios, vandeningos pūslytės pirštų šonuose, delnų ir padų srityje. Joms susiliejus gali susidaryti pūslės, kurioms sutrūkus atsiranda erozijos ir šašai. Gyjant oda sausėja, pleiskanoja, lupasi. Ligai kartojantis pažeista oda sustorėja, apragėja, gali atsirasti gilių, skausmingų įtrūkimų – ragadų. Dažniausiai liga pasireiškia 20-40 metų žmonėms, moterims dažniau nei vyrams, ypač vaikystėje sirgusioms atopiniu dermatitu.
Bėrimus provokuoja ir rankų odos būklę blogina stresas, rūkymas, dažnas rankų plovimas, vanduo, muilas, dezinfekcinių medžiagų naudojimas bei darbas su tokiomis cheminėmis medžiagomis kaip plovikliai, tirpikliai, tepalai, rūgštys/šarmai ir pan., todėl neretai išsivysto tam tikrų profesijų atstovams, alergija metalams, konservantams ir kt. medžiagoms, taip pat karštis ir prakaitavimas, todėl paūmėjimai dažnesni vasarą ir pavasarį, nors neretai pasireiškia ir vargina šaltuoju metų laiku.
Kaip nustatoma dishidrotinė egzema?
Šiai egzemai būdingas tipingas klinikinis vaizdas, todėl papildomo ištyrimo nereikia. Dishidrotinė egzema nustatoma kruopščiai apžiūrint visą kūno odą, o ypač plaštakas ir pėdas. Diagnostiką pagerina rankinis dermatoskopas bei detaliai surinkta pilna ligos anamnezė, eiga bei gretutinės ligos.
Ligą gali paūminti sensibilizacija ir alergija įvairioms buityje ar darbe naudojamoms medžiagms bei kosmetikai, todėl rekomenduojama pacientams atlikti alerinius lopo testus bei bendruosius kraujo tyrimus. Abejojant dėl klinikinės diagnozės bei siekiant diferencijuoti nuo pustulinės delnų ir padų žvynelinės, atliekama odos biopsija su histopatologiniu ištyrimu.
Kaip gydoma dishidrotinė egzema?
Sergant dishidrotinė rankų egzema labai svarbi tinkama odos priežiūra, reguliarus emolientų (drėkinančių kremų) naudojimas ir provokuojančių veiksnių vengimas – tai gydymo pagrindas. Rankas šlapinti reiktū kuo rečiau. Emolientus rekomenduojama kombinuoti, derinti su tepamais priešuždegiminiais vaistais (gliukokortikosteroidais ir/ar kalcineurino inhibitoriais), kurie visada skiriami efektyviam vietiniam gydymui. Tepimus rekomenduojama atlikti „sumuštinio“ principu ir, paūmėjimo metu, nakčiai ant suteptų rankų mauti pradžioje celofanines, o vėliau medvilnines pirštines – tokiu būdu sustiprėja vaistų poveikis ir vyksta greitesnis gyjimo procesas. Sunkiais atvejais gali būti skiriama fototerapija (gydymas ultravioletiniais spinduliais) ar sisteminiais vaistais (gliukokortikosteroidais ir/ar antihistamininiais). Visada plaštakų ir pėdų gydymas dėl dishidrotinės egzemos – ilgalaikis ir gali užtruki iki kelių mėnesių. Nurimus aktyviems ir niežtintiems plaštakų ir/ar pėdų bėrimams, būtinas prokatyvus ir ilgalaikis gydymas drėkinančiu kremu (atsatyti odos barjerą) ir kalcioneurino inhibitoriais (pimekrolimusas, takrolimusas) 2-3x sav. Keletą dar mėnesių.
Rekomendacijos, kaip prižiūrėti rankas sergant dishidrotine egzema:
- rankas plauti drungnu vandeniu su švelniu muilu (rekomenduojamas neutralus ar artimo odai pH muilas, pH 7-5,5), po to kruopščiai nusausinti
- rankų odą drėkinamaisiais kremais tepti reguliariai, kelis kartus per dieną (iki 10-20 kartų)
- visada mūvėti šiltas pirštines einant į lauką šaltuoju metų laiku
- prieš pradedant drėgną darbą, dirbant namų ruošos darbus, plaunant indus ir pan. mūvėti apsaugines pirštines (lateksines, vinilines ar kt.)
- nors pirštinės apsaugo nuo dirgiklių ir alergenų, netinkamas arba per ilgas jų mūvėjimas gali pabloginti egzemos simptomus, todėl jas mūvėti tik esant būtinybei ir tiek, kiek reikia, kiek įmanoma trumpiau
- apsauginės pirštinės turi būti vientisos, švarios, jų vidus turi būti sausas
- kai apsauginės pirštinės mūvimos >10 min, po jomis užsimauti medvilnines pirštines. Medvilnines pirštines būtina keisti iš karto joms sudrėkus
- darbo vietoje nedėvėti papuošalų, ypač žiedų, nes egzema dažnai prasideda pirštų odos srityje po žiedu, kur užsilaiko drėgmė
- niežėjimą slopinti padeda šalti kompresai
Literatūros šaltiniai:
- Rankų egzemos diagnostika ir gydymas. J. Grigaitienė, E. Naruševičiūtė-Skripkienė, I. O. Marčiukaitienė, G. Lapinskaitė, M. Bylaitė-Bučinskienė. Mokomoji knyga, 2014, Vilnius.
- Calle Sarmiento PM, Chango Azanza JJ. Dyshidrotic Eczema: A Common Cause of Palmar Dermatitis. Cureus. 2020;12(10):e10839. Published 2020 Oct 7. doi:10.7759/cureus.10839
