Atostogos pajūrye ir vandenyje tykojantys pavojai

[vc_row][vc_column][vc_column_text]Gyd. Andrė Lideikaitė, Prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė

Vasara – atostogų metas. Vis dažniau lietuviai mieliau renkasi atostogas rudens sezonu, kai vis dar labai šilta ir saulėta Viduržemio jūros paktrantėse. Tačiau nemalonūs rūpesčiai, atsiradę atostogų metu dėl kontakto su vandens gyvūnija ir augalija, gali sugadinti puikią nuotaiką. Ir ypač atostogų metu. Taigi, ką reikia daryti, jeigu nudilgino odą medūzos čiuopikliai ar prilietus nepažįstamą augalą išbėrė ar liko jo spygliukai odoje?

Medūzos

Medūzos – tai želės konsistencijos gyvūnai, gyvenantys jūrose ir vandenynuose ir priklausantys duobagyvių klasei. Dauguma jų yra mėsėdės ir gaudo grobį savo čiuopikliais. Juose yra daugybė dilginančiųjų ląstelių, kurių dirginimui jautrūs ne tik žmonės, bet ir stambūs gyvūnai.[/vc_column_text][vc_single_image image="18680" img_size="full"][vc_column_text]Medūzos nudilginimas atpažįstamas iš to, jog atsiranda staiga aštrus skausmas, dažniausiai dar ir palydimas niežulio. Odoje stebimas aiškių ribų paraudimas, patinimas ir lyg atspaudas, atspindintis kontakto su medūzos čiuopikliais vietas.Vėliau bėrimas gali pereiti į pūsles, kurios užsipildo pūliais ir pratrūksta[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column width="1/2"][vc_column_text]Medūzos – tai nebėra egzotika, šiais metais jų buvo gausu ir Lietuvos pajūryje. Taigi, ką reikia daryti, jeigu besimaudant jūroje nudilgino medūza?

1.  Pirmiausia pažeistą vietą plaukite karštu vandeniu mažiausiai 30 sekundžių. Jeigu nėra galimybės gauti karšto vandens, tuomet plaukite jūros vandeniu ir venkite plauti geriamuoju ar iš čiaupo šaltu vandeniu, nes jis gali kaip tik suintensyvinti skausmą ir deginimo jausmą. Efektyviausias pirmosios pagalbos metodas – plauti pažeistą vietą actu. Tačiau atostogų metu, ne visada jo galima turėti po ranka. Todėl galima iš pradžių naudoti karštą ar jūros vandenį pažeistos odos plovimui, o vėliau plauti su actu.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="18687" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]2.  Nuimkite likusius medūzos čiuopiklius. Tą darykite apsimovę pirštinę ar naudojant pincetą, kriauklės kevalą, medžio šakelę ar kitą šalia turimą daiktą. Tinka ir plastikinės kortelės. Būkite atsargūs, kad čiuopikliai nepatenkų ant Jūsų odos ar drabužių, nes nudilgins ir Jūsų odą. Dėl tos pačios priežasties čiuopiklius reikia pašalinti nuo nudilginto paciento odos, nes kol čiuopikliai kontaktuoja su oda, tol jie ir toliau dilgina ir sukelia nemalonius simptomus.

3.  Įmerkite pažeistą odos vietą į karštą vandenį arba pažeistą vietą plaukite duše po karštu vandeniu apie 20- 40 minučių. Vandens temperatūrą turėtų siekti 40- 45 ° C laipsnius. Jeigu neturite termometro su savimi pamatuoti temperatūrai, vanduo turėtų būti karštas, tačiau nedeginti.

4.  Galima papildomai skausmo mažinimui išgerti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, jeigu labai stipriai niežti – antihistamininių vaistų, ar nudilgintą vietą patepti kremu su kortikosteroidais.

5.  Jei yra juntamas stiprus silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, oro trūkumas, gausus prakaitavimas, sutrikęs pulsas ar skausmas krūtinėje, tada reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją, nes šie simptomai atspindi stiprų apnuodijimą ir yra reikalinga specialistų priežiūra. Taip pat į gydytoją skubiai reikia kreiptis, jeigu medūza nudilgino akis ar kitas gleivines.

6.  Šie metodai nėra veiksmingi arba yra neįrodytas jų veiksmingumas:

• Pažeistos vietos plovimas žmogaus šlapimu
• Pažeistos vietos plovimas alkoholiu ar etanoliu
• Mėginimas pašalinti medūzos čiuopiklius su rankščluosčiu
• Spaudžiamųjų tvarsčių panaudojimas

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]

Jūrų ežiai

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column width="1/2"][vc_column_text]Jūrų ežiai – klajojantys dygiaodžiai bestuburiai gyvūnai plačiai paplitę po visą pasaulį. Jie gyvena tiek tropiniuose, tiek ir šaltuose, normalaus druskingumo (apie 35 %) vandenyse. Jūrų ežių randama net ir labai giliose vietose, tačiau dauguma jų gyvena seklumose, kur daug dumblių ir apnašų, tinkamų maistui. Dauguma ežių maitinasi dumbliais, bet kai kurie minta koralais ir aktinijomis. Jūrų ežių kūną dengia aštrūs spygliai, todėl užmynus ar iš smalsumo palietus jūrų ežį, jis ginsis spygliais. Įsmigusius spyglius ištraukti iš odos labai sunku, nes dėl jų specifinės sandaros ir galiukuose esančių šerelių, spygliai stipriai įsikabina į odą.

Taigi, ką reiktų daryti, jeigu netyčia užmynėte ar palietėte jūros ežį? Pirmiausia, žaizdą reiktų pradėti gydyti, kaip galima greičiau ir svarbiausia proceso dalis – jūros ežio spyglių ištraukimas ir pašalinimas.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="18696" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]

1. Įmerkite pažeistą vietą į karštą vandenį arba actą ir palaikykite 30-90 min. Tai padės suminkštėti spygliams ir lengviau pavyks juos ištraukti iš odos.
2. Naudojant pincetą ištraukite jūros ežio spyglius iš odos.
3. Užtepkite ant pažeistos vietos skutimosi kremą ar putas ir skustuvo pagalba pašalinkite jūros ežio kotelio formos judėjimo struktūras su žandikauliais (pedicellaria).
4. Nušveiskite odą su muilu ir vandeniu.
5. Nuplaukite pažeistą vieta grynu vandeniu.
6. Jeigu iš pirmo karto nepavyko pašalinti spyglių iš odos, tuomet reiktų dėti kompresus su actu kelis kartus per dieną, kol spygliai pasišalins. Jeigu spygliai niekaip nepasišalina, būtina kreiptis į gydytoją.
7. Skausmo mažinimui galima naudoti karštus kompresus arba išgerti vaistų, mažinančių skausmą (pvz. Ibuprofeno).
8. Jeigu pastebite, antrinės infekcijos požymius: oda paraudusi, karšta, labai skausminga, skiriasi pūliai, atsiranda karščiavimas - naudokite vietinio poveikio antibiotikų tepalus, o geriausias kreipkitis į gydytoją.
9. Skubiai kreipkitės į gydytoją, jeigu pasidaro sunku kvėpuoti, trinka sąmonė, atsiranda mieguistumas ar bėrimai kitose kūno vietose, retėja ar dažnėja pulsas, atsiranda pykinimas ar vėmimas.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]

Augalai, sukeliantys odos iritaciją

Atostogų metu ne tik džiaugiamės svečiose šalyse teikiamomis vandens pramogomis, bet ir iškeliaujame į gamtą ir grožimės nematytais vaizdais ir, žinoma, įvairiais augalais. Taigi, aptarsime, kokių augalų nevertėtų liesti ir ką daryti, jeigu vis tik iš smalsumo palietėte, įsidūrėte ar grįžus namo pastebėjote staiga atsiradusį bėrimą.

• Spygliai ir glochidijos – nenuostabu, kad pažvelgę į kaktusus ar nuostabiaus grožio rožių krūmus, žinome, kad artintis prie jų pernelyg arti nereikėtų, nes jie savo spygliais gali lengvai pažeisti odą. Tačiau yra tam tikrų kaktusų rūšių, pvz. opuncija, kuri yra padengta labai smulkiais, į plaukus panašiais spygliukais, vadinamais glochidijomis. Jos net nuo menkiausio prisilietimo labai lengvai įsminga į odą ir kadangi yra labai smulkūs ir šviesūs, yra sunkiai pastebimi ir todėl juos būna sunku ištraukti iš odos.
• Aštriais kraštais ar smailios formos augalų lapai - augalai, tokie kaip agava, bugienis arba juka, turi lyg adata aštrius lapus, todėl juos prilietus lapai gali įpjauti ar nubraižyti odą. Kai kurie dekoratyviniai augalai, tokie kaip pampų žolė, atrodo minkšti, bet iš tikrųjų turi aštrius kraštus, kurie gali lengvai įpjauti odą.
• Kamieniniai ir lapiniai plaukai - šiuos plonus, smulkius plaukus galima rasti ant augalų, tokių kaip vaistinė agurklė ar prieskoninių augalų, naudojamų kulinarijoje. Kadangi jie atrodo nekenksmingai ir dažnai gali būti naudojami ruošiant maistą, reikia prisiminti, kad kamieniniai ar lapiniai plaukai gali dirginti odą ir sukelti staiga arba praėjus keliomis dienoms po kontakto, odos bėrimus.
• Odą dirginantys augalų pluoštai -  kai kurie augalai savo sudėtyje turi medžiagų, kurios dirgina žmogaus odą ir kontakto su augalo vietoje gali atsirasti bėrimai. Kaip pavyzdys nuodingoji gebenė ar nuodingasis ąžuolas. Šie augalai visose savo struktūrose turi iritacinės medžiagos urušiolio, dėl kurio (dažniausiai po kelių dienų po kontakto) odoje gali atsirasti bėrimų – odos paraudimas, patinimas, pūslių susiformavimas. Kitas augalas – pliumbagis, kuris žavi savo mėlynais žiedais ir yra mėgiamas auginti soduose, tačiau kontakto su augalu vietose, gali atsirasti odos iritacija, oda parausta, gali atsirasti pūslės. Todėl dirbant soduose, kuriuose auginamos šios gėlės, visada reiktų dėvėti pirštines.

Odos sudirginimo gydymas

Augalų spygliai ar dygliai gali įdrėksti odą, o kontakto su augalų plaukais ar dirginančiomis medžiagomis vietose, gali atsirasti odos paraudimas, patinimas, skausmingumas ar niežėjimas. Pagrindinis žingsnis, kurį reiktų taikyti pirmiausia – tai vengti, daugiau neliesti ir nekontaktuoti su augalais, sukėlusiai bėrimus. Tolimesni žingsniai:

1. Pažeistą odos vietą, reiktų nuplauti su švelniu muilu ir vandeniu. Reiktų vengti alkoholio, nes jis gali paūminti odos iritaciją.
2. Naudojant pincetą, pašalinkite visus matomus odoje įsmigusius augalo spyglius ir dyglius. Norint pašalinti sunkiai įžiūrimus smulkius augalo plaukus ar glochidijas, galima užklijuoti celofaninę lipnią juostelė ir ją staigiai nuplėšti. Jeigu taip nepavyksta pašalinti, užtepkite labai plonu sluoksniu namų buityje naudojamų klijų ant viršaus uždėkite marlės gabalėlį ir po 30 min. nuplėškite.
3. Skausmo ar niežėjimo slopinimui, galima uždėti ir palaikyti kelis kartus po 15 min. vėsius kompresus arba naudoti vietinio poveikio hormoninius tepalus. Niežėjimo mažinimui galima išgerti antihistamininių vaistų.
4. Pažeistą vietą reiktų tepti drėkinančiu kremu bei dienos metu užklijuoti pleistru. Nakčiai rekomenduojama pleistą nuimti.
5. Stebėkite pažeistą vietą kelias dienas, ar neatsiranda antrinės infekcijos požymių – irituota oda negyja, atsiranda žaizdoje pūlių, intensyvėja paraudimas, karštis ar skausmas. Tuomet geriausia būtų kreiptis į gydytojus.

Prevencija: norint išvengti odos bėrimų, rekomenduojama dirbant sode ar vaikštant miškuose ar laukuose dėvėti ilgas kelnes, marškinius ilgomis rankovėmis bei dirbant sode visada dėvėti pirštines. Taip pat reiktų nepamiršti tinkamai prižiūrėti odos, ją visada stengtis palaikyti sveiką ir reguliariai drėkinti, naudojant drėkinančius kremus.

Literatūros šaltiniai:

https://www.webmd.com/first-aid/jellyfish-stings-treatment

https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/jellyfish-stings/diagnosis-treatment/drc-20353290

https://www.verywellhealth.com/how-to-treat-a-jellyfish-sting-1298222

https://www.medicalnewstoday.com/articles/319360.php

https://www.healthline.com/health/marine-animal-stings-or-bites

https://www.webmd.com/allergies/features/itchy-plants#3

https://www.backpacker.com/skills/healing-thorns-splinters-and-other-pricks

https://www.everydayhealth.com/poison-ivy/rashes-caused-by-poisonous-plants/[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]