Gyd. Malvina Baikštienė
Vis daugiau pacientų kreipiasi dėl paraudusių, sausėjančių, pleiskanojančių ir niežtinčių vokų. Ši būklė sukelia diskomfortą, dauguma sergančiųjų pirmiausiai įtaria alergiją maistui ar kosmetikai. Vokų dermatitas, dar kitaip vadinamas periorbitaliniu dermatitu arba vokų egzema, yra gana dažna būklė, pasireiškianti paraudimu, pleiskanojimu viršutinio ir/ar apatinio voko odoje, taip pat neretai ir periorbitalinėje srityje, t.y. aplink akį. Vokų dermatito priežastys dažnai yra daugiafaktorinės. Jis gali atsirasti dėl sąlyčio su dirginančiomis medžiagomis (iritacinis kontaktinis dermatitas) ar alergenais (alerginis kontaktinis dermatitas), arba tai gali būti pagrindinės odos ligos, pvz., atopinio dermatito, žvynelinės ar seborėjinio dermatito, pasireiškimas. Labai svarbu paminėti, kad periorbitalinis dermatitas taip pat gali būti rožinės arba perioralinio/periorbitalinio dermatito išraiška.
Vokų oda yra labai plona, joje gausus kapiliarų tinklas, mažai poodinio audinio, o tai lemia, kad ji yra jautresnė, pro ją lengviau prasiskverbia alergenai ir kiti dirgikliai, todėl greitai sudirgsta. Dažnai akių vokai būna vienintelė vieta, kurią paveikė kontaktinis dermatitas. Pavyzdžiui, bėrimai vokų srityje gali būti vienintelis kontaktinio dermatito pasireiškimas naudojant plaukų priežiūros priemones arba atliekant ilgalaikį nagų lakavimą (ypač akriliniu laku). Skiriamos dvi kontaktinio dermatito rūšys:
Atopinis vokų dermatitas dažnai išsivysto paauglystėje ir suaugus, tačiau gali pasireikšti ir vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie vaikystėje sirgo AD ir/arba kitomis alerginėmis ligomis, įskaitant astmą ir sezonines alergijas. Kartais tai gali būti vienintelis AD pasireiškimas. Viršutiniai vokai gali atrodyti suragėję ir įtrūkę, neretai aplink akis matomi tamsūs ratilai ir Dennie-Morgan linijos (papildomos odos raukšlės po apatiniu voku).
Perioralinis dermatitas - tai lėtinė, uždegiminė, recidyvuojanti veido odos liga, kuriai būdingas odos paraudimas, mažos, 1–2 mm skersmens raudonos papulės, pūlinėliai ar mazgeliai, kurie išsidėsto aplink burną. Bėrimai gali susilieti, išplisti į smakrą, skruostus ar vokų sritį (periorbitalinis dermatitas). Pacientai jaučia perštėjimą, niežėjimą, bėrimai linkę atsikartoti.
Seborėjinis dermatitas - tai lėtinė, pasikartojanti dermatito forma, būdinga seborėjinėse (daug riebalinių liaukų turinčiose) kūno vietose: nazolabialinių raukšlių, vokų, ausų, skalpo, krūtinės ir didžiųjų kūno raukšlių (pažastų, po krūtimis, kirkšnių, bambos, tarp sėdmenų ir kt.) srityse. Rečiau pažeidžiamas voko kraštas (seborėjinis blefaritas).
Žvynelinė – labai dažna, lėtinė, autoimuninė, periodiškai atsikartojanti, uždegiminė odos liga. Dažniausia ligos forma yra plokštelinė psoriazė, kuriai būdingos kiek iškilusios, paraudusios, įvairaus dydžio, aiškių ribų plokštelės, padengtos gelsvomis ar balkšvomis stambiomis pleiskanomis, kurios primena žvynus. Bėrimai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai alkūnių, kelių, juosmens odoje. Šiai formai taip pat būdingi pavieniai izoliuoti bėrimai veido, vokų (ypač viršutinių), ausų ar genitalijų srityje – ir tai gali būti vienintelė ligos apraiška.
Demodex erkės (Demodex folliculorum ir Demodex brevis) yra privalomas žmogaus ektoparazitas, gyvenantis plaukų folikuluose, dažniausiai veido odoje. Visi šias erkes turi ir dažniausiai jos nesukelia jokių simptomų. Tačiau esant palankioms sąlygoms, pavyzdžiui, nusilpus imuninei sistemai ar sergant veido dermatozėmis, Demodex pradeda per greitai daugintis - tai sukelia niežtinčią, dirginančią būklę, vadinamą demodekoze.
Gana dažnai Demodex erkės sukelia blefaritą – akių voko krašto uždegimą, įprastai atsirandantį blakstienų augimo vietoje. Šiam susirgimui būdingi raudoni, patinę, niežtintys akių vokai, smėlio ar deginimo pojūtis, „rožinės akys“, padidėjęs ašarojimas, pleiskanų „rankovės“ prie voko krašto bei sulipusios pleiskanos, ypač iš po nakties.
Pagrindiniai vokų dermatito požymiai yra niežėjimas, dilgčiojimas, patinimas, paraudimas ir pleiskanojimas, sunkesniais atvejais gali susidaryti skausmingų įtrūkimų. Vokų dermatitas paprastai pažeidžia abi akis, tačiau kartais gali būti matomas ir vienoje. Neretai simptomai ir bėrimų išvaizda priklauso nuo dermatitą sukėlusios priežasties. Niežėjimas yra labiau būdingas AKD simptomas, o dėl pastovaus trynimo ir įbrėžimų gali atsirasti lichenifikacija (sausa, sustorėjusi, ryškesnio piešinio oda). Tuo tarpu sergančius iritaciniu vokų dermatitu dažniau vargina deginimo jausmas ar skausmas. Maždaug 25 proc. pacientų, sergančių kontaktiniu vokų dermatitu, yra būdingas konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), taip pat dermatito požymių neretai būna ir kitose vietose, įskaitant veidą, kaklą ir užausių sritį. Vokų dermatitas dažniausiai pasireiškia suaugusiems ir paaugliams, daugiausia moterims. Vaikams – kur kas rečiau, nebent jis susijęs su atopiniu dermatitu (AD).
Vokų dermatito diagnozė paprastai nustatoma remiantis odos ligų anamneze, klinikiniais simptomais ir paciento apžiūra. Atopinis vokų dermatitas ir kontaktinis dermatitas gali būti kliniškai neatskiriami, todėl norint tiksliai diagnozuoti, dažnai būtina atlikti alerginius lopo testus. Vokų demodekozę patvirtina Demodex erkių buvimas mikroskopiniame tyrime – pincetu ištraukiamos pažeistos blakstienos ir atliekamas mikroskopinis ištyrimas.
Atsiradus vokų dermatito bėrimams pirmiausiai yra tepami drėkinantys ir raminantys kremai. Dermatitui paūmėjus gali padėti vėsūs kompresai, pavyzdžiui, su juoda ar ramunėlių arbata (jei nėra alergijos), taip pat reikia nepamiršti odą drėkinti, ypač atsiradus sausumui ir pleiskanojimui. Drėkinimui rekomenduojama rinktis neutralius, kuo mažiau sudėtinių medžiagų turinčius, specialiai jautriai akių sričiai skirtus kremus. Odą efektyviai gali nuraminti neriebūs kremai su cinku, variu, pantenoliu, hialiuronu ar natūralus alijošiaus gelis. Dermatito gydymui skiriami uždegimą mažinantys vaistai – gliukokortikosteroidai (trumpas iki 5-7 d. gydymo kursas) ir/arba kalcineurino inhibitoriai (esant reikalui galima tepti ilgiau). Niežėjimą mažina sisteminiai antihistamininiai vaistai, sunkesniais atvejais reikalingas sisteminis gydymas gliukokortikosteroidais. Jei yra nustatyta alergija (sensibilizacija) kuriai nors cheminei medžiagai (-oms), jų namų ir darbo aplinkoje neturėtų būti (kosmetika, kremai, valikliai ir pan.).
Vokų demodekozės gydymas susideda iš šiltų kompresų, vokų masažo ir plovimo bei dirbtinių ašarų. Akių valymui ir plovimui labai tinka arbatmedžio aliejus. Neretai gydymui būna skiriami vietiniai antibiotikai, tepamas ivermektino kremas, o sunkesniais ar gydymui atspariais atvejais gali būti skiriami ciklosporino lašai ar sisteminis gydymas antibiotikais, gliukokortikosteroidais ar ivermektinu.
Naudota literatūra:
Inovatyvios Dermatologijos Centras
Holistic Skin & Wellness Spa
© 2024 MB Inovatyvios dermatologijos centras. Visos teisės saugomos
