Kas yra aktininės keratozės?
Aktininės keratozės (AK), dar kitaip vadinamos senatvinės keratozės ar soliarinės keratozės – tai priešvėžiniai (ikivėžiniai) odos pažeidimai, susiformuojantys saulės spindulių pažeistoje odoje. Dažniau būdingi šviesią odą turintiems žmonėms vyresniame amžiuje. Aktininės keratozės negydomos gali transformuotis į piktybinį susirgimą – plokščialąstelinę odos karcinomą.
Dalis aktininių keratozių kelių metų bėgyje gali išnykti ir savaime, tačiau dauguma jų išlieka ilgai, sukelia nemalonius pojūčius pacientui (niežėjimą, perštėjimą, kraujavimą) ir, kaip minėta anksčiau, gali progresuoti į onkologinį odos susirgimą. Būtent dėl pastarosios priežasties aktinines keratozes rekomenduojama gydyti. Nustatyta, jog pacientai, turintys AK, dažniau serga kitomis odos onkologinėmis ligomis: bazinių ląstelių karcinoma, plokščialąsteline odos karcinoma bei melanoma, todėl būtina tokių pacientų reguliari viso kūno odos apžiūra.
Kas turi įtaką aktininių keratozių atsiradimui?
Pagrindiniai aktininių keratozių rizikos veiksniai:
- Vyresnis amžius
- Vyriškoji lytis
- Šviesus odos tipas (I-II odos fototipai): šviesūs plaukai, melsvos šviesios akys, šviesi, strazdanota oda, greitai paraustanti nuo saulės spindulių
- Ilgalaikė UV spinduliuotė: gyvenimas pietų šalyse, deginimasis, darbas, sportas atvirame ore
- Imunosupresija, pvz.: dėl organų transplantacijos, ŽIV infekcijos, leukemijos, chemoterapijos ir kt.
- Anksčiau buvusios AK ar odos onkologiniai susirgimai
Kaip atrodo aktininės keratozės?
Aktininių keratozių požymiai:
- Aktininės keratozės gali būti pavienės arba daugybinės
- Tai yra rausvos ar rusvos, šiurkščios, sausos, pleiskanojančios plokštelės
- Atsiranda saulės pažeistoje odoje: viršugalvis (ypač nuplikusiems vyrams), veido oda, ausys, plaštakų nugariniai paviršiai, dilbiai, krūtinė
- Aktininės keratozės gali niežėti, perštėti, kartais ir kraujuoti
- Aktininės keratozės, susiformavusios apatinės lūpos srityje, vadinamos aktininiu cheilitu. Dažniausiai pažeidžiama apatinė lūpa – ji tampa šiurkšti, primenanti švitrinį popierių, sausa, trūkinėjanti, perštinti, pasidengianti šašais ar net išopėjanti
Aktininė keratozė skruoste.
Daugybinės aktininės keratozės kaktoje.
Kaip diagnozuojamos aktininės keratozės?
- Būdingas klinikinis vaizdas bei simptomai: rausvos, rusvos, pleiskanojančios, šiurkščios dėmės ar plokštelės, kurios nenyksta ilgą laiką, nepaisant drėkinančių kremų naudojimo
- Diagnostikai taikoma dermatoskopija: specialaus prietaiso pagalba apžiūrimos įtartino darinio struktūros, įvertinamas biopsijos tikslingumas
- Biopsija/histologinis tyrimas: esant neaiškiems atvejams ar įtariant odos onkologinį susirgimą
Kaip gydomos aktininės keratozės?
Gydymas parenkamas kiekvienu atveju individualiai ir sprendžiant kartu su pacientu. Būtina atsižvelgti į rizikos faktorius, gretutines ligas, paciento amžių, paciento nuomonę ir pasirinkimą, taip pat aktininių keratozių skaičių, pažeidimų lokalizaciją, pažeistos srities dydį.
Taikomi gydymo būdai:
- Medikamentinis gydymas tepamais vaistais. Lietuvoje dažniausiai naudojamas imikvimodo kremas. Gali būti naudojamas 5-fluoruracilas, 3 proc. diklofenako gelis, ingenolmebutato gelis. Deja, ne visų šių vaistų turime Lietuvoje, todėl medikamentinio gydymo pasirinkimas ribotas.
- Gydymas skystu azotu – krioterapija: greita, mažai skausminga procedūra atliekama medicinos įstaigoje skystu azotu šaldant darinį. Dažniausiai tokią procedūrą reikia pakartoti keletą kartų.
- Lazerinis gydymas (abliaciniai, frakciniai lazeriai) – aktininės keratozės gali būti šalinamos specialiais lazeriais, kurie suardo pakitusias ląsteles.
- Fotodinaminė terapija (FDT) – atliekama gydymo įstaigoje naudojant specialius tepamus vaistus, kurie įjautrina pakitusias odos ląsteles tam tikro bangos ilgio šviesos spinduliams (naudojama speciali lempa arba saulės šviesa).
- Chirurginis gydymas – taikomas retais atvejais, įtariant onkologinį susirgimą.
- Kombinuotas gydymas: vaistai + instrumentinis gydymo metodas
Visi aktininių keratozių gydymo metodai gali sukelti laikinas nemalonias poprocedūrines reakcijas: paraudimą, šlapiavimą, nestiprų skausmą. Retais atvejais galimi pigmentacijos sutrikimai, po tam tikrų procedūrų gali likti randeliai.
Profilaktika
- Saugotis UV spindulių: vengti vidurdienio saulės, būti saulėje kiek įmanoma trumpiau, rinktis pavėsį, vengti nudegimų saulėje ir stebėti UV spindulių indeksą, nesinaudoti soliariumais, nešioti kūną dengiančius drabužius ir galvos apdangalus
- Naudoti nuo saulės apsaugančius kremus SPF >50, lūpų balzamus su SPF
- Įtartinų odos darinių pasitikrinimas pas gydytoją dermatovenerologą
- Žmonėms, turintiems daug odos darinių, apgamų, ypač vyresniame amžiuje, būtinas reguliarus odos patikrinimas pas gydytoją dermatovenerologą vieną kartą per metus
- Vit. D papildymas visiems, vengiantiems saulės
Parengė gyd. dermatovenerologė M. Banienė
