Gegužė – odos vėžio prevencijos mėnuo

Prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė

Odos vėžys – tai liga, kurios galima išvengti. Ne veltui gegužės mėnuo visame pasaulyje  minimas kaip odos vėžio ir melanomos prevencinis mėnuo. Artėjant atostogų metui, šylant orams, pats laikas kruopščiai apsižiūrėti savo odą, pigmentines dėmes ir darinius, taip pat visi raginami apsilankyti pas gydytojus dermatologus dėl apgamų ir odos vėžio patikros.

Nors orai Lietuvoje nelepina, visgi norisi dar kartą priminti, kodėl reikėtų neužsimiršti ir vasaros metu pasirūpinti savo ir savo artimųjų oda.

Be saulės mes gyventi negalime, ji mums labai reikalinga ir suteikia džiaugsmo, energijos, tačiau per daug saulės – taip pat blogai. Nuo perteklinių ultravioletinių spindulių (UVS) oda praranda elastingumą, stangrumą, darosi plona ir raukšlėta. Saulės spinduliai naikina kolageną, mažina odos imunitetą bei skatina vėžines odos ligas. Deja, Lietuvoje įdegis dar laikomas grožio ir patrauklumo etalonu. Nevengiama nuolat lankytis ir degintis soliariumuose, kas padidina riziką susirgti odos ir akių dugno melanoma net 75 proc.

Intensyviai deginantis apie ilgalaikes pasekmes retai kas susimasto, juk vėžys gali išsivystyti tik po kokių 20-30 metų. Tai atrodo dar labai toli, todėl mažai kas pagalvoja. Ir žinoma, ne visiems taip nutinka. Didžiausią riziką susirgti turi tie žmonės, kurie daug būna saulėje (sportuoja, dirba įvairius darbus, stato namus, tiesia kelius, prižiūri daržus, pjauna žolę ir t.t.), mėgsta degintis, yra daug kartų nudegę saulėje vaikystėje ir jaunystėje, turi genetnį polinkį, daug apgamų, šviesią, strazdanotą odą, yra po organų transplantacijos ar vartojantys imunitetą slopinančius vaistus.

Ilgus metus išlieka aktyvi diskusija, kad saulė yra vitamino D šaltinis. Taip, oda gamina vitaminą D, tačiau, gana mažais kiekiais, todėl jei yra jo trūkumas, rekomenduojama gerti vitamino D papildus. Šio vitamino kibirais vis tiek neprisigaminsime odoje. Organizmas įpratsai pasigamina vitamino D, jei kas dieną bent pusvalandį pasivaikščiosime gryname ore.

Vasaros metu norisi pailsėti, atsipalaiduoti ir savęs neriboti. Tai atspindi ir elgsena saulėje. Vis dar nemaža dalis lietuvių pamiršta pasitepti apsauginiais nuo saulės kremais, ar juos tepa tik kartą ir labai mažais kiekiais, ir tik tam tikras zonas. Labiausiai nukenčia veidas, kakta, nosis, ausys, viršugalvis, pečiai, nugara ir krūtinės sritis. Ultavioletiniai spinduliai gali net ir per debesis paveikti odą. Pasibaigus vasarai, dauguma moterų ir vyrų pastebi, kad oda labiau susiraukšlėjo, išsausėjo, pasikeitė jos struktūra. Todėl rudenį tenka įdėti nemažai pastangų, kad ji vėl sugrįžtų į normalią būseną. Bet tai daugumos žmonių nesulaiko nuo noro degintis. Stiprus nudegimas, ypač vaikystėje ir jaunystėje, gali labai padidinti apgamų kiekį ir vėžio riziką. Dėl to mes taip dažnai kartojame, kad suaugusieji turėtų saugoti vaikus nuo saulės. Iki trejų metų vaikams negalima būti tiesioginiuose saulės spinduliuose, nes apgamai atsiranda vaikystėje.

Pats dažniausias odos vėžys – bazalinių ląstelių karcinoma, toliau seka - plokščialąstelinė karcinoma. Dažnai vyresniems žmonėms jau matomi ir ankstyvieji odos vėžio pranašai – aktininės keratozės. Pati negailestingiausia odos vėžinė liga yra melanoma, sukelianti net 90 proc. visų pacientų, sergančių odos vėžiu, mirčių. Tai vienas agresyviausių piktybinių odos navikų ir dažniausias jaunimo tarpe. Paprastai pirmasis pastebimas požymis - atsiradusi tamsi, netaisyklingos formos dėmelė arba padidėjęs pakitęs apgamas, patamsėjusi, pakitusi jo spalva.

Šis piktybinis navikas gali gana greitai plisti, todėl atsiranda metastazių. Maždaug 70-80 proc. atvejų melanoma išsivysto odoje, tačiau ji gali išsivystyti ir minkštuose smegenų dangaluose, akies tinklainėje, plonajame žarnyne, gleivinėse, kituose vidaus organuose. Vyrams melanomos dažniausiai atsiranda krūtinės ląstoje arba nugaroje, moterims pažeidžiamos kojos.  Melanoma dažnai aptinkama veido ir kaklo srityse. Geriausia prognozė yra pirmoje stadijoje, todėl svarbu kuo greičiau atpažinti ir diagnozuoti. Melanomai atsirasti didžiausios įtakos turi saulė, ypač stiprūs nudegimai vaikystėje. Labai didina riziką lankymasis soliariumuose. Žinoma, ir genetika – jeigu buvo tėvams, gali susirgti ir vaikai.

Kaip atpažinti odos vėžį?

Jei vyresniam asmeniui atsirado du mėnesius negyjanti žaizda ar darinys, jis neskausmingas, didėja, šlapiuoja, reikia įtarti odos vėžį ir kreiptis į gydytoją dermatologą. Melanomoms, kurios vystosi iš apgamų, svarbūs ABCDE kriterijai - kraštas, forma, spalva, tolygumas, iškilumas, dydis.

ABCDE taisyklė

A (asymmetry) –  apgamas nesimetriškas. Taisyklingo, kad ir kaip jį dalintum, visi kraštai yra vienodai nutolę nuo centro.

B (border) – netolygus kraštas. Gero apgamo kraštas turi būti neišsikišęs nė į vieną pusę.

C (color) – spalva. Apgamo spalva turėtų būti tolygi. Sunerimti reikia dėl įvairiaspalvio apgamo, kuriame yra ir raudonos, juodos, rudos, ar rusvos spalvos. Vien ruda spalva, vietomis pereinanti į šiek tiek tamsesnę, tik rodo, kad giliau yra didesnė pigmento sankaupa.

D (diameter) –  apimtis. Jei apgamo skersmuo didesnis nei 5-6 mm, patartina kreiptis į gydytoją.

E (eritema, elevacion) – aplinkinis odos paraudimas, nelygus paviršius. Jei oda aplink apgamą paraudo, paburko, reikia sunerimti.

Bet pačios pikčiausios yra tos melanomos, kurios yra lygios, mažos, juodos, užaugančios greitai, per kelis mėnesius. Jomis susirgti didesnę riziką turi vyrai, nes jie neapsižiūri, ypač jei yra vieniši. Mūsų patirtis rodo, kad daugiausiai melanomų pastebi moterys - ir sau, ir vyrams, ir tėvams. Odos vėžį padeda gydytojui dermatologui diagnozuoti rankinis ar skaitmeninis dermatoskopas.

Tai - neinvazinis odos pigmentinių ir kraujagyslinių darinių tyrimas, kurio metu įvertinama odos morfologinė struktūra, pigmento ir kraujagyslių struktūra, odos tolygumas ir spalva. Tyrimas atliekamas greitai, nesukelia skausmo ar diskomforto, nereikalauja specialaus pasirengimo, nėra kontraindikacijų, jį galima atlikti kiekvienam. Galima padaryti viso kūno žemėlapį - nuskenuojame apgamus, o kitą kartą galime palyginti, sistema jau pati atpažįsta, kuris apgamas pakito, kuris atsirado naujas. Taip technologijos padeda gydytojui, nes juk neįmanoma atsiminti kelių šimtų apgamų. Dermatoskopija padeda nustatyti gerybinius ir piktybinius odos pažeidimus, leidžia anksčiau diagnozuoti melanomą ir išvengti papildomų invazinių tyrimo metodų. Tačiau įtartinus apgamus žmonės gali pastebėti ir patys.

Mes taip pat mokome atpažinti melanomas ir šeimos gydytojus, kirpėjus bei masažo specialistus. Atpažinti ir perspėti žmones, kad pasitikrintų. Dar vienas rizikos faktorius – stresas, nes melanoma labai susijusi su emocijomis.

Patarimai, kaip saugotis saulės

Jei deginsitės, apsauginiai kremai nuo saulės Jūsų nuo vėžio nepasaugos. Kremai nuo saulės skirti tepti toms vietoms, kurių negali pridengti, todėl reikia tepti, kad „nenusviltų“. Deja, žmonės dažnai interpretuoja viską atvirkščiai. Kartą pasitepa kremu ir visą dieną „kepa“ saulėje. Taigi, apsauginiai kremai saugo nuo odos nusvilimo, bet ne nuo odos vėžio. Apsauginiu kremu nuo saulės reikia pasitepti 20 min. prieš einant į paplūdimį ir teptis kas dvi valandas. Kūnui reikalingas kremas, kurio SPF ne mažesnis nei 30, o veidui, krūtinei, dekolte, ausims, pakaušiui – 50 SPF. Šios vietos gauna daugiausiai spindulių, be to, kremai greitai nusivalo. Kremus reikia tepti ant odos tolygiai ir pakankamą kiekį. O vaikus - rengti apsauginiais kostiumėliais, dengiančiais visą kūną. Uždėti skrybėlaites, nuo saulės saugančias pečius ir nosį.

Dermatologai prašo – tarp 11 ir 15 val. dienos, kai saulė yra stipriausia, sėdėkite pavėsyje, po stogu ar skėčiu. Jei einate maudytis, būtinai papildomai pasitepkite apsauginiu kremu tas vietas, kurios bus saulėje. Nepamirškite saulėje dėvėti ilgomis rankovėmis rūbų, skrybelių, kepurių bei apsauginių saulės akinių.

Atminkite, jeigu parudavote, vadinasi, UV spinduliai praėjo ir pasiekė savo tikslą.

Saugokite save ir savo odą, būkite sveiki, o jei kyla įtarimas, nedelskite ir kreipkitės, mes esame Jūsų paslaugoms.