Genitalijų karpos – žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV)

[vc_row content_placement="middle"][vc_column width="1/2"][vc_column_text]Gyd. Malvina Baikštienė, prof. M. Bylaitė-Bučinskienė 

Genitalijų karpos – tai nepiktybinės odos išaugos, kurios atsiranda ant išorinių lyties organų, jų gleivinėje, tarpvietėje, aplink išangę, sėdmenų odoje, rečiau – burnos ar nosies gleivinėje. Karpų atsiradimą šiose kūno vietose sąlygoja žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV).[/vc_column_text][vc_column_text]

Kaip plinta ŽPV?

[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="20281" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column][vc_column_text]Tai yra viena dažniausių lytiškai plintančių infekcijų, kuria dažniausiai suserga jauni, lytiškai aktyvūs žmonės, tiek vyrai, tiek moterys. ŽPV užsikrečiama:

• lytinių santykių (vagininių, oralinių, analinių) metu. ŽPV plinta tiek per heteroseksualius, tiek per homoseksualius santykius;
• užsikrėtusi motina virusą gali perduoti kūdikiui gimdymo metu;
• kontaktiniu būdu per odą ir gleivinių

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column width="1/2"][vc_column_text]Žmogaus papilomos virusai (ŽPV) yra didelė DNR virusų šeima, kuriai priklauso daugiau nei 150 šio viruso genotipų. Pagal galimybę sukelti vėžį, virusai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: didelės rizikos (bėgant laikui, infekuotoje vietoje gali sukelti vėžį) ir mažos rizikos (pasireiškia tik karpos, piktybiniai pakitimai nesusiformuoja). Daugumą anogenitalinių karpų sukelia ne onkogeniški 6 ir 11 tipai. Manoma, kad žmogaus papilomos virusu yra užsikrėtę apie 70–80 procentų populiacijos, tačiau dažniausiai infekcija yra kontroliuojama imuninės sistemos ir pažeidimai niekada nesusiformuoja. Žmogus gali būti viruso nešiotojas ir to pats nežinodamas, perduoti virusą kitiems. Taip pat virusą galima perduoti ir karpų gydymo metu ar net kai jų jau nebėra. Tik nedidelei daliai žmonių, užsikrėtusių ŽPV, karpos genitalijų odoje atsiranda po kelių savaičių ar mėnesių.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="20285" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column][vc_column_text]Kadangi užsikrėtus ŽPV, karpoms išsivystyti gali prireikti šiek tiek laiko, jų atsiradimas dar nereiškia, kad kuris nors iš partnerių neseniai buvo neištikimas. Gali būti, kad žmogus ilgai turėjo ŽPV, nesukeliančių jokių pažeidimų ir simptomų. Be to, atkreipkite dėmesį, kad karpų gali atsirasti išangės srityje net jei neturėjote analinių lytinių santykių.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column][vc_column_text]

Kaip atpažinti genitalijų karpas?

Karpos skiriasi savo dydžiu ir spalva, priklausomai nuo to, kurioje kūno vietoje yra. Jos gali būti nuo kelių milimetrų iki keleto centimetrų dydžio, nuo baltos iki tamsiai rudos spalvos, o kartais gali ir visai nesiskirti nuo aplinkinės odos. Karpoms susiliejus jų struktūra primena žiedinį kopūstą.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="20291" img_size="full"][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="20294" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column][vc_column_text]Genitalijų karpų simptomai dažniausiai yra mažai pastebimi, išskyrus pačios karpos atsiradimą, todėl nesukelia fizinio diskomforto. Tačiau kartais jos sukelia dirginimą ir skausmą, ypač jei atsiranda išangės srityje, gali pakraujuoti arba sukelti skausmą lytinių santykių, šlapinimosi ar tuštinimosi metu – tai labai neigiamai veikia seksualinį gyvenimą. Moterims dažniausiai karpos atsiranda išorinių lytinių organų, tarpvietės odoje, tačiau taip pat gali atsirasti makšties, gimdos kaklelio gleivinėje ar išangė srityje. Tuo tarpu vyrams karpos dažniausiai randamos varpos galvutės, apyvarpės, šlaplės angos, kapšelio ir išangės srityse. Gleivinių srityje esančios karpos paprastai būna minkštos, o plaukuotoje odoje – tvirtesnės, kietesnės.

Kas turi įtakos karpų atsiradimui?

Ar užsikrėtus karpų atsiras, ar ne, priklauso nuo daugelio dalykų. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra šie:

• imuninės sistemos nusilpimas;
• ankstyvi (iki 16 metų) pirmieji lytiniai santykiai;
• didelis lytinių partnerių skaičius (daugiau nei 1 per 12 mėn.);
• dažna lytinių partnerių kaita;
• nesaugi lytinė elgsena;
• kitos lytiškai plintančios infekcijos (herpes virusinė infekcija, chlamidiozė ir kt.).

Karpų gydymo galimybės

Atsižvelgiant į karpų lokalizaciją, dydį, išplitimą ir, žinoma, pačiam pacientui priimtiniausią gydymo būdą, gali būti skiriami vietinio poveikio vaistai naudojimui namuose, tokie kaip stiprių rūgščių ar citotoksiniai preparatai, vietiniai imunomoduliatoriai, arba destrukciniai metodai – karpų šalinimas elektrokoaguliacija, lazeriu arba šaldant skystu azotu. Esant daugybinėms karpoms, joms išplitus arba vis atsikartojant, skiriami sisteminiai imunomoduliatoriai, antivirusiniai vaistai bei stiprinamas imunitetas. Gydymas kartais gali užsitęsti ir trukti iki 6 mėn. Taip pat yra tikimybė, kad po gydymo anogenitalinės karpos gali pasikartoti.

ŽPV infekcijos profilaktika

Riziką, užsikrėsti ŽPV mažina:

• saugesnis, atsakingesnis lytinis elgesys (susilaikymas nuo ankstyvų lytinių santykių, barjerinė kontracepcija ir pan.);
• tinkama asmens higiena;
• skiepai (rekomenduojama skiepyti 9–13 metų mergaites ir jaunesnio amžiaus moteris (iki 26 metų), dar nesusidūrusioms su ŽPV (prieš lytinių santykių pradžią). Taip pat gali būti skiepijami berniukai bei jauno amžiaus vyrai. Svarbu atsiminti, kad skiepai yra profilaktiniai, o ne gydomieji - pasiskiepijus ŽPV neišnyksta , o apsisaugoma tik nuo tų ŽPV tipų, kuriais dar nebuvo užsikrėsta.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column][vc_column_text]Literatūros šaltiniai:

• Fathi R, Tsoukas M.M. Genital warts and other HPV infections: Established and novel therapies. Clinics in Dermatology (2014) 32, 299–306
• Yanofsky V.R, Patel R.V, Goldenberg G. Genital Warts. J Clin Aesthet Dermatol. 2012 Jun; 5(6): 25–36.
• Akhavan S, Mousavi A, Modaresgilani M, Alibakhshi A. Genital Warts. J Obstet Gynecol Cancer Res. 2017 February; 2(1):e11440.
• https://iusti.org/wp-content/uploads/2019/12/IUSTIguidelinesHPV2019.pdf
• http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/ZPV%20metodines_01_26.pdf
• https://www.cdc.gov/std/tg2015/warts.htm

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]