Kas yra vitiligo?

[vc_row][vc_column width="1/2"][vc_column_text]Gintarė Ulianskaitė, Agnė Timinskaitė, gyd. Giedrė Tamulytė, prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskaitė

Vitiligo (liet. Baltmė) – tai įgyta lėtinė autoimuninė odos liga, pasireiškianti aiškiai ribotomis balkšvomis dėmėmis odoje ar gleivinėse bei išsivystanti dėl melaniną gaminančių ląstelių (melanocitų) funkcijos sutrikimo ar jų žūties. Ši liga vienodai dažnai paveikia moteris ir vyrus bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai liga prasideda iki 20-ies metų amžiaus. Paplitimas svyruoja nuo 0,5 iki 3% priklausomai nuo geografinės vietovės. Vitiligo atsiradimas siejamas su oksidaciniu stresu, autoimuniniais, genetiniais, neurohumoraliniais veiksniais, tačiau iki galo ligos kilmė išlieka nežinoma.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="19405" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]

Kaip vitiligo paveikia sergančiųjų gyvenimo kokybę?

Nors ši liga dažnai tiek medikų bendruomenėje, tiek visuomenėje yra laikoma tik kosmetiniu defektu, vitiligo itin dažnai neigiamai paveikia sergančiojo gyvenimo kokybę ar jo psichinę sveikatą. Atlikti tyrimai rodo, jog vitiligo sukelia stresą, nerimą, lemia sergančiųjų žemą savivertę, socialinę izoliaciją. Paminėtina, jog sergantieji vitiligo susiduria su didesne psichiatrinių susirgimų rizika: depresija yra 5 kartus dažnesnė tarp sergančiųjų baltme nei bendroje populiacijoje.

Poveikis gyvenimo kokybei priklauso ir nuo tokių veiksnių kaip lytis, ligos trukmė, bėrimų lokalizacija bei pažeistas odos plotas. Nors baltmė vienodai pasireiškia abiems lytims, moterims ši liga gyvenimo kokybę paveikia negatyviau. Taip pat pastebėta, jog didesnis odos pažeidimo plotas bei balkšvos dėmės pastebimose kūno srityse kaip veidas, plaštakos, dekolte sritis siejami su didesne neigiama įtaka gyvenimo kokybei.

Ką atskleidė Lietuvoje atliktas tyrimas, vertinantis gyvenimo kokybę sergant vitiligo?

2019 m. Lietuvoje atliktas anketinis tyrimas, vertinantis sergančiųjų vitiligo gyvenimo kokybę. Tyrime dalyvavo 125 respondentai, kurių pateikti atsakymai leido įvertinti, kaip vitiligo veikia sergančiųjų gyvenimą. Naudotas gyvenimo kokybės klausimynas atskleidė, jog dauguma sergančiųjų jaudinasi dėl vitiligo progresavimo, jaučia nerimą dėl odos išvaizdos, bei didino pastangas apsisaugoti nuo saulės. Pastebėta, jog gyvenimo kokybė priklauso nuo sergančiųjų lyties, amžiaus ir pažeisto odos ploto. Kaip ir minėta anksčiau, vitiligo emociškai labiau paveikia moteris. Tyrimo metu nustatyta, jog moterims baltmė turėjo daugiau įtakos kūno priežiūros rutinos pasikeitimui bei dėvimų drabužių pasirinkimui. Taip pat moteriškoji lytis dažniau jaučia gėdą ir susierzinimą, daugiau būna varginama blogos nuotaikos bei labiau jaudinasi dėl galimo ligos plitimo. Pastebėta, jog didėjant sergančiųjų amžiui, kartu auga ir gėdos jausmas, nerimas, bejėgiškumas dėl odos išvaizdos. Taip pat, vyresni sergantieji labiau vengia fizinio artumo, daugiau nerimauja dėl aplinkinių nuomonės ir dėl galimo ligos plitimo. Gyvenimo kokybei didelės įtakos turi odos pažeidimo plotas. Esant didesniam nei 25-ių proc. odos pažeidimo plotui, didėja respondentų socialinės ir emocinės problemos, tokios kaip nerimas, paveikta fizinė ir emocinė savijauta, noras būti su kitais žmonėmis, galimybė susirasti naujų draugų.

Kaip galima padėti sergantiesiems vitiligo?

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="19410" img_size="full"][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_column_text]Vitiligo labai paveikia sergančiųjų emocinę būseną, todėl visos ligos eigoje itin svarbu vertinti emocinę savijautą. Rekomenduojama sekti gyvenimo kokybę atspindinčius rodiklius pasitelkiant standartizuotus klausimynus (Skindex-16, VitiQol, DLQI ir kt.), kurie leidžia laiku nustatyti psichologinės pagalbos poreikį sergantiesiems. Svarbu pabrėžti, jog tiek visuomenės, tiek medikų bendruomenės švietimas yra labai svarbus siekiant atkreipti dėmesį į ligos poveikį psichinei sveikatai bei paneigti mitą, jog vitiligo tėra „kosmetinė“ problema. Svarbu suteikti informaciją apie galimus gydymo būdus, skatinančius pigmento gamybą odoje ar depigmentaciją, sergančiojo odos priežiūrą, sumažinančią ligos plitimo riziką, bei efektyvias maskavimo priemones (kamufliažas, kosmetinės tatuiruotės).[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]Šaltiniai:

1. Elbuluk N, Ezzedine K. Quality of Life, Burden of Disease, Co-morbidities, and Systemic Effects in Vitiligo Patients. Dermatol Clin. 2017;35(2):117‐128. doi:10.1016/j.det.2016.11.002
2. Ezzedine K, Sheth V, Rodrigues M, Eleftheriadou V, Harris JE, Hamzavi IH, et al. Vitiligo is not a cosmetic disease. J Am Acad Dermatol. 2015 Nov;73(5):883–5.
3. Alikhan A, Felsten LM, Daly M, Petronic-Rosic V. Vitiligo: a comprehensive overview Part I. Introduction, epidemiology, quality of life, diagnosis, differential diagnosis, associations, histopathology, etiology, and work-up. J Am Acad Dermatol. 2011 Sep;65(3):473–91.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]