Masažo nauda ir pritaikymas dermatologijoje

[vc_row][vc_column width="1/2"][vc_column_text]Prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė, masažistė Jolanta Grigaliūnienė[/vc_column_text][vc_column_text]Stresas, nuovargis, įtampa gali būti vienas iš dermatologines ligas sukeliančių veiksnių, kadangi oda tiesiogiai sąveikauja su neurologine, imunine, endokrinine sistemomis. Kompleksinis gydymas su masažo terapija (MT) gali greičiau leisti pasveikti pacientui, kadangi masažas padeda subalansuoti organizmo sistemas, mažina emocinę įtampą, nuovargį, turi teigiamą poveikį odos audiniams. Ar kada nors susimąstėte kaip stresas veikia mūsų odą ir kaip MT gali padėti greičiau pasveikti?[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="19895" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]

Koks ryšys tarp odos ligų ir streso?

Odoje esanti inervacija ir kraujagyslių tinklas yra tiesiogiai susijęs su neurologine, imunine, endokrinine sistemomis, dalyvaujant įvairiems neuropeptidams, interliaukinams, imuninės sistemos ląstelėms. Dėl šios priežasties oda reaguoja į bet kokį stresą (ūminį ar lėtinį), kuris gali lemti odos ligų atsiradimą, progresavimą, atsinaujinimą. Dėl to atsiranda  ryšys tarp emocinių stresorių, psichinių ir odos ligų (pvz. psoriazė, atopinis dermatitas, virusinės karpos, baltmė, aknė, alopecija ir t.t.). Pastebima, jog stresas sukelia imuninės sistemos pusiausvyros pokyčius, kurie taip pat turi įtakos odos ligų išsivystyme. Taigi, dažnai patiriamas stresas gali sukelti naujas arba paūmina lėtines dermatologines ligas, kurios pacientui papildomai gali sukelti nerimą, diskomfortą, depresijos simptomus, prastėja gyvenimo kokybė, jaučiamasi, tarsi “užburtam” rate. Dėl šios priežasties odos ligų gydyme labai svarbus platus gydymo spektras apimantis ne tik medikamentinį gydymą, tačiau ir psichologinį bei fiziologinį, taikant masažo terapiją.[/vc_column_text][vc_column_text]

Koks masažo terapijos poveikis odai?

Masažo terapijos (MT) poveikis organizmui yra sudėtingas fiziologinis procesas, kurį sudaro dozuota mechaninių ir refleksinių poveikių kūno paviršiui visuma. MT duoda teigiamą efektą sergant daugeliui ligų, padeda gerinti sveikatą, puoselėti sveikatingumą, sumažinti stresą, nerimą, depresiją. Pirminė masažo grandis yra odos mechaniniai receptoriai, kurie transformuoja mechaninio dirginimo energiją į nervinius impulsus, kurie sklinda į centrinę nervų sistemą (CNS). Pastaroji formuoja atsakomąsias reakcijas, koordinuoja, reguliuoja įvairias funkcijas, stimuliuoja regeneracinius procesus. Masažo metu veikiami ne tik odoje esantys mechanoreceptoriai, tačiau ir patys odos audiniai. Pirmiausia, MT metu nuvalomos suragėjusios negyvos epidermio ląstelės esančios odos paviršiuje, todėl oda tampa lygesnė, pagerinama prakaito ir riebalų liaukų veikla. Antra, neurohumoralinio veikimo metu išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos (pvz. histaminas, acetilcholinas), kurios patekusios į kraują plečia kraujagysles, pagerina kraujotaką, atveria rezervinius kapiliarus, pagerėja dujų apykaita tarp kraujo ir audinių.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column width="1/2"][vc_column_text]Dėl šios priežasties suaktyvinama odos mikrocirkuliacija, normalizuojamas odos drėgmės balansas, padidinamas epidermio ląstelių proliferacijos aktyvumas, kuris skatina odos regeneraciją, audinių atstatymo procesus. Taip pat masažas pagreitina limfos apytaką, mažina audinių pabrinkimą, sąstovį juose, gerina medžiagų apykaitą. Trečia, masažas sumažina raumenų skausmingumą, pabrinkimą, sukietėjimą, atpalaiduojama raumenų įtampa. Veido masažas turi didelį poveikį raukšlių sumažinimui, pagerinant raumenų plastinį tonusą, raumenų elsatingumą. Ketvirta, numatoma, jog MT atlieka neuromoduliacinį vaidmenį per periferinę nervų sistemą, mažindamas skausmą ir niežėjimą. Taip pat, MT naudinga ne tik odai tačiau ir visam organizmui - pagerinama vidaus organų funkcija per refleksogenines zonas, jaučiamas gyvybingumas, sustiprėja sveikata.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="19906" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]

Kodėl masažas gali būti rekomenduojamas odos ligų gydyme?

Masažas rekomenduojamas odos ligų kompleksinio gydymo tikslais, kaip pagalba stimuliuojant neuroendokrininę sistemą, kai pacientas jaučia stresą, nuovargį, įtampą. MT metu keičiasi metabolitų ir hormonų mediatorių santykis kraujyje. Tai gali priklausyti nuo masažo technikos, masažuojamos kūno vietos, masažuojamo asmens funkcinės būklės. Nurodoma, jog MT turi teigiamą įtaką streso išsivystymo patogenezėje, suaktyvindamas parasimpatinę nervų sistemą ir sumažindamas hipotalamo-hipofizės-antinkščio ašies (HHA) aktyvumą. Pastaroji moduliuoja endokrininės, nervų ir imuninės sistemos signalus. Streso metu, esant HHA aktyvacijai išsiskiria hormonas kortizolis, kuris būtinas bendrajai adaptacijai, lemia širdies ir kraujagyslių medžiagų apykaitos reguliaciją. Taikant MT nežymiai sumažėja kortizolio kiekis, padidinamas  parasimpatinės nervų sistemos aktyvumas, mažėja širdies susitraukimų dažnis, arterinis kraujo spaudimas, padidėja atsipalaidavimas, pagerėja nuotaika, sumažėja pyktis, nepasitenkinimas. Kai kuriais literatūros duomenimis nurodoma, jog gali padidėti hormono oksitocino kiekis, kuris atsakingas už žmogaus socialinį aktyvumą ir pasitenkinimą gyvenimu. Sumažėjus stresui, įtampai, nuovargiui, dažniausiai greičiau pagerėja ir odos būklė.

Kokios odos būklės kontraindikuotinos masažo terapijai?

Dažniausiai MT kontraindikuotina bėrimų vietoje, kai yra aktyvi lėtinė uždegiminė odos liga (rožinė, aknė, atopinis dermatitas ir t.t.), bakterinės arba grybelines odos infekcijos. Sergant žvyneline reikėtų atkreipti dėmesį į masažo pobūdį, kadangi šiai ligai būdingas Kiobnerio fenomenas, kai bėrimai atsiranda dirginamose, mechaniškai traumuojamose odos vietose. Sergant nustatyta kontaktine alergija, būtina pasitikslinti ar nėra alergizuojančių medžiagų eteriniuose aliejuose. Visais atvejais, kai sergama lėtine odos liga, reikėtų dėl masažo pasitarti su gydytoju dermatologu.

Literatūros šaltiniai:

1. Finkelšteinaite, N.K. Valužienė, J. Damanskas. Masažas. Ketvirtas leidimas. 2008.
2. Peters, E.M. (2016), Stressed skin? – a molecular psychosomatic update on stress‐causes and effects in dermatologic diseases. JDDG: Journal der Deutschen Dermatologischen Gesellschaft, 14: 233-252. doi:1111/ddg.12957
3. Maratos FA, Duarte J, Barnes C, McEwan K, Sheffield D, Gilbert P. The physiological and emotional effects of touch: Assessing a hand-massage intervention with high self-critics. Psychiatry Res. 2017;250:221-227. doi:10.1016/j.psychres.2017.01.066
4. Moyer CA, Seefeldt L, Mann ES, Jackley LM. Does massage therapy reduce cortisol? A comprehensive quantitative review. J Bodyw Mov Ther. 2011;15(1):3-14. doi:10.1016/j.jbmt.2010.06.001
5. Weerapong P, Hume PA, Kolt GS. The mechanisms of massage and effects on performance, muscle recovery and injury prevention. Sports Med. 2005;35(3):235-256. doi:10.2165/00007256-200535030-00004
6. Field T. Massage therapy research review. Complement Ther Clin Pract. 2016;24:19-31. doi:10.1016/j.ctcp.2016.04.005
7. Nishimura H, Okuda I, Kunizawa N, Inoue T, Nakajima Y, Amano S. Analysis of morphological changes after facial massage by a novel approach using three-dimensional computed tomography. Skin Res Technol. 2017;23(3):369-375. doi:10.1111/srt.12345
8. Ratajczak-Wielgomas K, Kassolik K, Grzegrzolka J, et al. Effects of massage on the expression of proangiogenic markers in rat skin. Folia Histochem Cytobiol. 2018;1(2):83-91. doi:10.5603/FHC.a2018.0008
9. Field T, Hernandez-Reif M, Diego M, Schanberg S, Kuhn C. Cortisol decreases and serotonin and dopamine increase following massage therapy. Int J Neurosci. 2005;115(10):1397-1413. doi:10.1080/00207450590956459

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]