Mokslas turi tarnauti žmogui. Mokslas turi tarnauti gydytojui…

• 2016-06-07

Dermatovenerologai, kaip ir kitų sričių specialistai, stengiasi neatsilikti nuo pažangiausių pasaulinių tendencijų: nuolat tobulina savo profesines žinias, domisi naudinga patirtimi, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Kokios svarbiausios aktualijos jaudina šiandienos dermatovenerologus Lietuvoje, kaip sekasi jas spręsti ir kokie iššūkiai jų laukia ateityje? Apie tai – pokalbis su Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidente, VUL SK Dermatovenerologijos centro vadove prof. dr. Matilda Bylaite-Bučinskiene.

Kokie svarbiausi šiandienos iššūkiai keliami dermatovenerologams? Kokios odos ligų problemos kelia daugiausia nerimo, pareikalauja iš specialistų rimtų žinių bei psichologinių išteklių?

Išsivysčiusiose šalyse, o tokioms labai norisi priskirti ir Lietuvą, aktualios esti dvi sritys– didėjantis alerginių odos ligų skaičius ir sparčiai didėjantis sergamumas odos vėžiu bei melanoma. Pastaruoju metu rimčiausia problema dermatovenerologijoje išlieka odos melanoma. Jei ankstyvos stadijos melanomą galima visiškai išgydyti, tai išplitusios stadijos ligą jau sunku valdyti. Lietuvoje pacientams jau prieinamas ir modernus gydymas taikinių terapija bei imunoterapija, tačiau ne visada pacientai kreipiasi laiku, todėl jiems sunkiau padėti. Visame pasaulyje didėja ir odos epitelinio vėžio atvejų, kaip antai bazaliomos, epiteliomos, kurių pagrindinis atsiradimo veiksnys– intensyvus ir ilgalaikis žalingas ultravioletinių spindulių poveikis. Neabejotinai tai susiję su pasikeitusia žmonių elgsena saulėje, didesne galimybe ilgai būti saulėje: aktyviai sportuojant, ypač užsiimant prabangiomis sporto šakomis– tenisu, plaukiojimu jachta, kaitavimu ir t. t. Išsiplėtusios galimybės ištisus metus keliauti į bet kurią pasaulio šalį irgi gali sukelti su ultravioletiniais saulės spinduliais susijusių odos pažeidimų.

Uždegimu pasireiškiančių ligų taip pat ne kiek nemažėja. Nors turime ir geresnę diagnostiką, ir vaistų (Lietuvoje jau yra kompensuojama ir biologinė terapija), yra pakankamai sunku šias ligas valdyti. Aktualios išlieka lėtinės uždegimu pasireiškiančios odos ligos– žvynelinė, atopinis dermatitas, įvairios egzemos, aknė, rožinė ir t. t. Jeigu ūmiu ligos periodu nėra sudėtinga ligą suvaldyti, visai kita situacija, kai liga kartojasi, kai pacientas linkęs ja sirgti, ypač esant dar ir gretutinėms patologijoms: tada gydymo procesas tampa sudėtingas ir pacientui, ir gydytojui. Tokiais atvejais specialistas turi pasinaudoti visomis savo žiniomis bei gilia išmintimi. Neadekvatūs pacientų lūkesčiai, nusivylimas dėl dažnų šių ligų atkryčių, kurie veikiami daugelio išorinių bei vidinių priežasčių, nenoras keisti savo gyvenimo būdo kartais sunkina sėkmingą lėtinės odos ligos gydymą. Kai vargina ypač sunkių formų liga, gydytojas turi gebėti paaiškinti, kaip teisingai prižiūrėti odą ir gydytis, mokėti motyvuoti pacientus nenutraukti ir sėkmingai tęsti gydymą. Kitas svarbus momentas– ilgalaikis ligos valdymo planavimas nuo pradžių teisingai skiriant vaistus, nes kuo ilgiau gydomas pacientas, tuo daugiau atsiranda rizikos pasireikšti įvairiems vaistų sukeliamiems šalutiniams poveikiams. Dėl to labai svarbu itin tiksliai paaiškinti pacientui, kokia liga jis serga, kodėl ji kartojasi, kaip valdyti ligos atkryčius ir t. t.

Viena iš svarbių odos ligų priežasčių lemia jau ne vieną dešimtmetį auganti vartojimo kultūra. Sparčiau daugėja pasiūla įvairių odos higienos ir priežiūros produktų, įvairių buityje naudojamų chemikalų ir kosmetikos priemonių, kurias kuo ilgiau naudoji, tuo labiau jos gali sensibilizuoti žmones ir ilgainiui sukelti tam tikras odos reakcijas. Tai ypač pastebi turintieji jautrią odą ar į alergijas linkę asmenys. Manau, jog esanti didžiulė įvairių priemonių pasiūla, taip pat žmonių smalsumas, noras kuo daugiau produktų išbandyti ir keisti jas, sąlygoja perteklinio vartojimo sukeliamas pasekmes– varginančias odos problemas. Deja, retai apie tai susimąstoma…

Šiandien ko nors naujo ar ypatingo apie infekcines, virusines ligas, grybelį pasakyti negalima, tačiau iššūkiu tampa jų ilgalaikis valdymas bei sėkmingas gydymas. Atskirai tektų įvardyti vaistų sukeliamas odos ligas. Visuomenė senstanti, su kiekvienu dešimtmečiu didėja rizika susirgti nauja lėtine įvairių organų liga, tada vis daugiau vartojama skirtingų, kartais tarpusavyje sinergiškai veikiančių vaistų, dėl to gali atsirasti į egzemą panašūs niežtintys bėrimai. Tenka pripažinti (ir tai patvirtinta praktiškai), jog dermatologijoje yra daug ir savigydos: nemažai jaunimo ir vyresnių žmonių gydosi patys, o ir vaistininkų patarimai ne visada būna teisingi. Neretai vietiniam gydymui skirti ilgai vartojami vaistai, pavyzdžiui, hormoniniai, vartojami veido srities bei kitų kūno vietų odos ligoms gydyti, ilgai ir nekontroliuojamai vartojami antibiotikai, taip pat be gydytojo nurodymo vartojami vaistai nuo grybelio gali sukelti rimtų odos problemų. Nes pacientai greičiausiai nežino, kad, pavyzdžiui, hormonai gali sukelti į aknę panašius bėrimus, odos atroją, išplėsti kraujagysles, labai dažnai sunkiai gydomą peroralinį dermatitą, o pačių pasirinkti kremai grybeliui gydyti– sukelti šios ligos atsparumą gydymui…

Stresas irgi labai svarbi odos ligų priežastis. Manau, po 5–10 metu rasis daugiau įvairių, naujai kliniškai odoje pasireikšiančių ligų, tiesiogiai susijusių su stresu. Oda ypač jautriai reaguoja į nuovargį, įtampą, išgyvenimus. Manau, kad visa tai gali sukelti ivairių niežėjimų, bėrimų, kuriems lyg ir nėra priežasties, nors iš tiesų daugelį odos pažeidimų gali sukelti itin spartus gyvenimo tempas ir nuolatinė įtampa.

Kokia, Jūsų nuomone, galima odos ligų specialistų įtaka ir galimybės sėkmingai valdyti ir gydyti Jūsų išvardytas problemines ligas?

Pasitelkiant šiuolaikines žinias daugumą odos ligų galima labai sėkmingai valdyti. Kas lemia rezultatus? Pirmiausia– geriausios, nuolat įsisavinamos naujausios gydytojų dermatovenerologų žinios bei jų gebėjimas labai aiškiai ir tiksliai pacientui išaiškinti jo problemą. Tai galiu patvirtinti savo patirtimi. Jeigu suprantamai paaiškini pacientui jo ligos priežastį, jos paūmėjimo galimybę bei nurodai, kaip jis turėtų elgtis, bei pakvieti ji bendradarbiauti,– gydymas būna daug sėkmingesnis arba ženkliai efektyviau valdomas. Tokia metodika tikslinga gydant daugelį ligų. Mokymas, švietimas, nuolatinė edukacija, prolaktika bei patarimai, kaip teisingai prižiūrėti odą, ką daryti skirtingais metų laikais, kokios odos priežiūros priemonės yra tinkamiausios,– visada būna naudingas. Nesibaigiantis švietimas iš tiesų yra labai svarbus ir palengvina mūsų darbą. Labai teigiamai vertinamos įvairios akcijos, skirtos daugelio odos ligų, visame pasaulyje ypač sudėtingai gydomų ir laikomų nepagydomomis, kaip antai žvynelinės, atopinio dermatito, įvairių onkologinių patologijų, problematikai aptarti ar priminti įvairius jų prolaktikos bei gydymo aspektus. Tokiais renginiais skatinamas žmonių budrumas, domėjimasis savo sveikatos sutrikimais, galimybė atkreipti į juos didesnį dėmesį, galiausiai– atitraukti nuo kasdienės rutinos. Dar labai svarbu tai, jog akcijų metu gydytojai siūlo savo pagalbą, taip pat nemokamas konsultacijas bei nemokamą apžiūrą (pvz., Lietuvos euromelanomos dienai skirtuose renginiuose), suteikia svarbios informacijos. Žmonėms tai patinka, jie labai vertina asmeninio bendravimo su gydytojais galimybę. Mes iš tiesų pakankamai atsakingai ruošiamės šioms akcijoms, nes norisi žmonėms padėti, suteikti jiems kuo daugiau naudos. Kartu siekiame priminti, kad dermatovenerologai atviri konsultacijoms ištisus metus, na, o kadangi kaip ir prie kitų specialistų, taip ir prie mūsų kabinetų durų susidaro pacientų eilės, reikėtų registruotis iš anksto. Juolab kad dauguma odos ligų nėra tokios ūmios kaip, pavyzdžiui, infarktas, ilgiau vystosi, todėl išties vizitą pas dermatovenerologą galima suplanuoti iš anksto. Tačiau yra galimybių ir skubiai kreiptis i gydytoją.

Birželio 10–11 dienomis Jūsų iniciatyva vyksta solidus tarptautinis renginys– konferencija „Dermatovenerologijos naujienos. 2016“. Jis tarsi vainikuoja gražius Jūsų vadovaujamos Lietuvos dermatovenerologų draugijos veiklos metų darbus… Kiek šis renginys svarbus ir įdomus Lietuvos dermatovenerologams?

„Dermatovenerologijos naujienos 2016“– tai unikalus renginys, subursiantis odos problemomis besidominčius specialistus iš visų trijų Baltijos šalių. Renginyje bus pristatomos naujausios žinios dermatologijos, venerologijos ir estetinės dermatologijos srityse, aptarti nauji vaistai ir gydymo galimybės. Tai iš tiesų metinis renginys, kurio pirmoji diena skirta mokslinei programai lietuvių kalba, antrosios dienos pranešimai bus skaitomi anglų kalba. Konferencija ypatinga tuo, jog jos programa sudaryta atsižvelgiant į problemas, kurios labiausiai svarbios dermatovenerologams jų kasdieniame darbe, į ką odos ligų specialistai turėtų atkreipti dėmesį bei patarimai prisiminti jau žinomus dalykus. Jau vien renginio pavadinimas byloja, jog bus pateikiamos svarbiausios metų naujienos, kurias, remdamiesi naujausia literatūra bei publikacijomis, savo pranešimuose pristatys lektoriai. Mūsų kasdienio darbo pagrindas– moksliniai tyrimai ir patirtis, todėl, suprantama, praktine prasme ir stengsimės visa tai pateikti dalyviams, patarsime, kaip tas naujausias žinias galima iškart pritaikyti kasdienėje praktikoje, kaip sėkmingai odos ligas diagnozuoti, diferencijuoti ir pritaikyti geriausią gydymo metodiką. Nors medicinoje tenka vadovautis diagnostikos bei gydymo rekomendacijomis, pabrėžiama individualaus gydymo svarba. Taigi standartinio, bazinio gydymo jau nepakanka, nes kiekvienas pacientas yra skirtingas ir jo ligos simptomai taip pat gali skirtis. Į šiuos dalykus būtina atsižvelgti, juos realiai įvertinti, nes nuo to priklauso gydymo efektyvumas, ligos valdymas. Konferencijoje bus siekiama atkreipti dėmesį būtent į tai, kad gydytojas turi skirti maksimaliai individualią gydymo schemą, įvertinęs ne tik paciento skundus, simptomus, ligos formą, bet ir jo gyvenimo būdą, savijautą ir pan.

Šioje konferencijoje, be žymių Lietuvos dermatovenerologų ir gydytojų (daugiausia– specialistų iš VUL SK Dermatovenerologijos centro), pranešimus skaitys ir vaikų, plastikos chirurgai, be to, atvyksta pasaulinio lygio kviestiniai lektoriai: Europos dermatologijos ir venerologijos akademijos prezidentas prof. dr. Erwin Tschachler (Viena, Austrija), Europos dermatoonkologijos prezidentas prof. dr. Claus Garbe (Tiubingenas, Vokietija), prof. Johannes Ring (Miunchenas, Vokietija) bei lektoriai iš visų Baltijos šalių.

Šios tarptautines konferencijos programa labai detali, atskirose sesijose bus aptariamos ir vaikų ligos, ir dažniausiai pasitaikančios įvairios veido odos problemos, taip pat regioninė dermatologija. Nebus pamiršta ir onkologija, o jaunieji dermatologai pristatys trumpus klinikinius atvejus. Žinoma, tam tikras dėmesys bus skirtas inovacijoms ir biologinei terapijai.

Be specialių praktinių seminarų, dar bus organizuojama estetikai skirta sesija, kurioje aptarsime aktualiausias estetines problemas ir jų sprendimo būdus, pasitaikančias komplikacijas ir galimybes jų išvengti. Tikiuosi, jog norą dalyvauti šioje konferencijoje pareiškė daugiau nei 200 dalyvių (ne vien dermatologai, bet ir kitų sričių specialistai, ir net slaugytojai) ne tik gerokai praturtins savo žinias, bet ir įdomiai praleis laiką vienoje gražiausiu uostamiesčio vietų – Klaipėdos dramos teatre.

Na, o kokie siekiai planuojami ateičiai?

Mokslas turi tarnauti žmogui, mokslas turi tarnauti gydytojui. Todėl visa, ką atranda mokslininkai, turi būti pritaikyta praktikoje. Tokia išlieka pagrindinė mūsų veiklos kryptis. Panaši metine konferencija vyks ir kitais metais, nes šiuose renginiuose mūsų specialistai gerokai praplečia savo žinias, gauna patarimų, kaip toliau tęsti ir tobulinti savo klinikinę praktiką. Rudenį planuojame ir Pasaulinei žvynelinės dienai skirtą renginį, kuris labai reikalingas ir aktualus visuomenei– sergantiesiems, jų artimiesiems… Na, o gruodžio mėnesį vyks tradiciniai Vilniaus seminarai, skirti ne vien dermatologams, bet ir visų specialybių gydytojams. Juose bus nagrinėjamos ir aptariamos įvairios temos.

Kalbino R. Peceliuniene