Nosies, skruostų ar rankų nušalimas. Ką daryti?

[vc_row content_placement="middle"][vc_column width="1/2"][vc_column_text]Gyd. G. Šaltmerė, prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė

Šiomis dienomis, temperatūrų stulpeliams rodant senokai primirštas minusines temperatūras, neretas vaikščiotojas gali pajusti neigiamus šalčio padarinius odai - nušalimus. Dažniausiai odos nušalimas vystosi galūnių ir labiausiai atsikišusių kūno dalių srityse, t.y. pirštų, pėdų, nosies, ausų ir skruostų odoje. Oda šąla -10°C ir žemesnėje temperatūroje, tačiau esant vėjuotam orui, nušalimai vystosi ir aukštesnėje temperatūroje.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="20487" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]Nušalimas vystosi dėl šalčio poveikyje prasidedančių fiziologinių pokyčių, t.y. odos ir galūnių kraujotaka sumažėja, kraujagyslės susiaurėja tam, kad krauju būtų aprūpinami vidaus organai. Susiaurėjusių kraujagyslių sienelėse ir aplinkiniuose audiniuose formuojasi ledo kristalai, dėl to pažeidžiamos kraujagyslės. Besitęsiant šalčio poveikiui, kraujagyslės trumpam prasiplečia, nes organizmas siekia išlaikyti kiek įmanoma daugiau galūnių funkciją. Pratekantis kraujas į galūnes patenka į aplinkinius audinius pro pažeistų kraujagyslių sieneles ir vystosi tolimesnis audinių pažeidimas.

Nušalimas pasireiškia šalčiu, odos kietumu, dilgčiojimu, deginimo pajūčiu, nerangumu, skausmu, tvinkčiojimu, padidėjusiu prakaitavimu, pabalimu ar odos pamėlimu, odos irimu ir gangrena. Ši odos būklė yra klasifikuojama į pirmo, antro ir trečio laipsnio nušalimus.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="20493" img_size="full"][vc_column_text]Pirmo laipsnio nušalimas. Dar vadinama nuožvarba. Būdinga žmonėms gyvenantiems labai šaltose vietose ar aktyviai užsiimantiems žiemos sportu. Pažeidžiamas viršutinis odos sluoksnis (epidermis), būdinga aptirpusi, pabalusi oda. Liečiant, oda atrodo standi. Retais atvejais gali atsirasti pūslės ar gyti randais.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="20496" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column][vc_column_text]Antro laipsnio nušalimas. Tai paviršinis odos nušalimas, oda pabąla arba pamėlynuoja, liečiant yra kieta ir užšalusi. Skaidriu turiniu pripildytos pūslės formuojasi paros bėgyje.

Trečio laipsnio nušalimas. Gilus nušalimas. Oda balta, “marga” arba mėlyno atspalvio. Gilesni audiniai yra taip pat pažeisti, oda liečiant šalta, kieta. Būdingos pūslės pripildytos kraujingu turiniu, po to formuoja juodus storus šašus. Būtinas medicininis gydymas, siekiant išvengti sunkaus pažeidimo. Gali būti reikalingas pažeistų audinių chirurginis pašalinimas ar amputacija.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="20500" img_size="full"][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="20505" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column][vc_column_text]Nušalimų gydymas. Nušalimus reikia palaipsniui atšildyti, jokiu būdu nušalusių vietų netrinti, negalima tiesiogiai šildyti karštomis ir sausomis priemonėmis, rekomenduojama šildyti (~40°C) vandeniu. Pakeisti drabužius, avalyne sausais. Atšilus vengti pakartotino šalčio poveikio, nes nušalimas gali tapt didesnio laipsnio. Nušalusias vietas tepti alijošiaus turinčiais raminamaisiais geliais, drėkinamaisiais kremais ar kremais su cinku.  Rekomenduojama išgerti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, tačiau skausmui išliekant ar stiprėjant, atsirandant pūslių ar iškart įtariant antro ar trečio nušalimo laipsnius - rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo skyrių specifiniam nušalimų gydymui.[/vc_column_text][vc_column_text]Profilaktika:

• veido odą ar labiausiai šąlančias veido sritis, o dabar ypač veido dalį po kauke, siekiant sumažinti nuožvarbų riziką, prieš einant į lauką rekomenduojama susitepti riebiais kremais nuo šalčio (vadinamieji “cold” kremai), vazelinu, taukais
• dėvėti drabužius ir avalynę, pritaikytus šaltoms oro sąlygoms, drėgmei
• vengti pernelyg aptemptų drabužių ir avalynės, drabužius sluoksniuoti
• dėvėti kepurę ar galvos juostą, ausines, pilnai dengiančias ausis
• rekomenduojama rinktis kumštines pirštines arba pirštuotas pirštines pritaikytas atšiaurioms oro sąlygoms
• naudoti šildančius padelius, tačiau juos naudoti tik tuo atveju, jei avalynė netampa per ankšta
• riboti buvimą šaltame, vėjuotame ar drėgname ore
• neliesti šaltų paviršių, pvz., ledo, užšalusio metalo ir pan.
• pastebėjus nušalimo požymių, ieškoti šiltos užuovėjos
• vengti alkoholio vartojimo prieš einant į lauką
• aktyviai judėti, judėjimas pagerina kraujotaką į galūnes

[/vc_column_text][vc_column_text]

Literatūros šaltiniai:

1. https://www.nhs.uk/conditions/frostbite/
2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK536914/
3. https://www.britannica.com/science/frostbite
4. https://www.https://www.nhs.uk/conditions/frostbite/mayoclinic.org/diseases-conditions/frostbite/multimedia/img-20114490
5. https://ndakotalaw.com/the-symptoms-and-stages-of-frostbite/

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]