Atopinis dermatitas

Tai lėtinė, linkusi kartotis, uždegiminio pobūdžio odos liga, pasireiškianti bėrimu ir niežuliu. Atopiniu dermatitu (AD) serga kūdikiai, vaikai, tiek suaugusieji. Vieni šią ligą „išauga“ paauglystėje, kiti ja serga visą gyvenimą. Didžiai daliai pacientų liga pasireiškia per pirmus gyvenimo metus, o 90 proc. visų sergančių suserga iki 5 metų amžiaus. Iš visų suaugusių sergančių AD, trečdalis vaikystėje juo nesirgo.

Apie 60 proc. sergančių atopiniu dermatitu gali turėti ir kitas alergines ligas, alergiją maistui, alerginį rinokonjuktyvitą (alerginė sloga) alerginę arba bronchinę astmą

Kodėl susergama atopiniu dermatitu?

Manoma, kad didelę įtaką atopiniam dermatitui turi genetika. Kai kurie vaikai dėl tam tikrų genų pokyčių jau gimsta turėdami sausą odą ir polinkį į šią ligą, nors nei jų tėvai, nei seneliai neserga. Kita vertus, nebūtinai alergiškų ar atopiniu dermatitu sergančių tėvų atžala sirgs. Taip pat labai svarbi yra sutrikusi odos apsauginė funkcija, atopiška oda yra silpnesnė ir negamina pakankamai medžiagų padedančių užtikrinti tinkamą apsauginę odos funkciją, lipidų ir proteinų.Ji stipriau veikiama aplinkos veiksnių (alergenų, dirgiklių, klimato pokyčių ir pan.), kurie sukelia uždegimines reakcijas odoje pasireiškiančias bėrimais. Svarbu paminėti, kad pacientų sergančių AD, imuninė sistema, į aplinkos alergenus, taip pat reaguoja kitaip nei nesergančių žmonių.

Kaip diagnozuojamas atopinis dermatitas?

Nėra jokių konkrečių tyrimų, leidžiančių diagnozuoti atopinį dermatitą. Gydytojai, diagnozuodami šią ligą, paprastai vadovaujasi tam tikrais diagnostiniais kriterijais (klasikiniais laikomis Hanifin ir Rajka). Atsižvelgiama, ar liga linkusi atsikartoti, ar bėrimo vietą niežti, ar yra gretutinių alerginių ligų, įvertinami odos pokyčiai (sausa, pleiskanojanti, bėrimo vietos ir kiti požymiai).

Kokius tyrimus reikia atlikti įtariant AD?

AD diagnozuojamas surinkus anamnezę, atlikus objektyvią paciento apžiūrą. Siekiant išaiškinti provokuojančius veiksnius, diferencinei diagnostikai atliekamas alergologinis ištyrimas

Tyrimai, kuriuos rekomenduojama atlikti, kad nustatyti įsijautrinimą alergenams:

• • Odos alerginiai mėginiai: dūrio, dūrio-dūrio, lopo

• • Odos lopo testai

• • Peroraliniai provokaciniai mėginiai (maisto alergijai išaiškinti)

• • Bendro IgE kiekio kraujo serume nustatymas (IgE kiekio padidėjimas dažnai susijęs su ligos eigos sunkumu, nors mažai informatyvus, nerodantis alerginės AD kilmės)

• • Specifinių IgE kraujo serume nustatymas

Kaip atrodo AD bėrimai?

Sergančiųjų atopiniu dermatitu viso kūno oda dažniausiai yra sausa, linkusi pleiskanoti. Bėrimo vietos būna paraudusios, pleiskanoja arba šlapiuoja, stebimos nuokasos, šašeliai. Nuokasose gali būti šlapiuojančių šašelių, pūslelių, šašelių, ilgai kasant oda tose vietose tarsi sustorėja – lichenifikuojasi. Skirtingo amžiaus pacientus beria skirtingose vietose. Kūdikių odoje pirmieji bėrimai atsiranda skruostų odoje, vėliau gali berti ir viso kūno odą. Paaugus bėrimai stebimi tiesiamuosiuose rankų ir kojų paviršiuose. Tuo tarpu dar vėliau ir suaugusiems rankų ir kojų linkiuose, kaklo, plaštakų odoje.

Kaip gydomas atopinis dermatitas?

AD pasižymi lėtine banguojančia eiga, provokuojančių veiksnių įvairove, individualia pacientų reakcija į dirgiklius, todėl gydymas turi būti parinktas individualiai, atsižvelgus į ligos eigą, provokuojančius veiksnius ir net paciento norus. Gydymo efektyvumui ir esamos odos būklės palaikymui labai svarbi odos priežiūra: maudymosi įpročiai, naudojamas muilas ir reguliarus drėkinamųjų kremų (emolientų) naudojimas.

Odos priežiūra sergant atopiniu dermatitu

Labai svarbu odą drėkinti specialiais drėkinamaisiais kremais ar losjonais. Viso kūno odą jais rekomenduojama patepti iš karto po prausimosi. Maudynėms rekomenduojamas šiltas – ne karštas vanduo, mat šis dar labiau sausins odą. Prausiant rekomenduojama naudoti specialius prausiklius, skirtus sausai atopiškai odai.

Ypač sausas kūno vietas drėkinamuoju kremu galima patepti ir pakartotinai kelis kartus per dieną.

Vietiniai  antiuždegiminio poveikio vaistai

Jei odoje yra pažeidimų, nuokasų, būtina naudoti specialų gydomąjį tepalą uždegimui nuslopinti Dažniausiai yra skiriami kortikosteroidai , populiariai dar vadinami hormonais (metilprednizolonas, hidrokortizonas, mometazonas, flutikazonas ir kiti) arba kalcineurino inhibitoriai (pimekrolimuzas, takrolimuzas) . Tokį tepalą turėtų skirti tik gydytojas. Jie sumažina odos paraudimą, niežėjimą ir uždegimą.

Palaikomasis (proaktyvus gydymas)

Anksčiau buvo naudojamas tradicinis antiuždegiminis gydymas, kai vaistai tepami ant išbertos odos tik paūmėjimų metu ir nutraukiami tada, kai bėrimai išnyksta. Jau daugiau kaip penkiolika metų šis gydymo būdas turi alternatyvą – proaktyvų (tęstinį/palaikomajį) gydymą. Jo metu oda antiuždegiminiais vaistais (gliukokortikosteroidais ar kalcineurino inhibitoriais) tepama ir  pagerėjimo metu, vaistus tepant ant dažnai beriamų vietų du kartus per savaitę, o emolientai naudojami viso kūno odai kasdien pagal poreikį.

Proaktyvų  gydymą  hormonų turinčiais tepalais rekomenduojama naudoti  trumpais gydymo kursais (ilgiausia studijų trukmė – 16 sav.), dėl galimos odos atrofijos tikimybės. Tuo tarpu gydymas  kalcineurino inhibitoriais gali būti tęsiamas ilgesnį laiką – studija su takrolimuzo tepalu trukusi 52 sav. atskleidė, kad šis gydymas yra saugus suaugusiesiems ir vaikams.

Sisteminiai (geriami arba leidžiami) vaistai

Dažniausiai AD gydymui yra naudojami ciklosporinas, dupimubas, upadacitinibas, baricitinibas. Antro pasirinkimo vaistai yra metotreksatas, mikofenolato mofetilis, azatioprinas. Sisteminiai  gliukokortikosteroidai  skiriami stiprių paūmėjimų metu ir tik trumpam laikui. Sisteminis gydymas skiriamas sergant vidutinio sunkumo ar sunkiu, dažnai recidyvuojančiu AD, kai odos priežiūra ir vietinis gydymas, bei fototerapija yra nepakankamai efektyvūs ir kai pacientų  gyvenimo kokybė yra ženkliai pablogėjusi

Tikimasi, kad ateities klinikiniai tyrimai atskleis daugiau naujų efektyvių AD gydymo būdų.

Fototerapija

Ultravioletiniai (UV spinduliai odą veikia modiuliuodami imuninį odos atsaką, mažindami uždegimą,  mažina niežėjimą. AD gydymui gali būti naudojami įvairūs UV šaltiniai: UVB (dažniausiai siaurabangė UVB terapija, kai gydymui naudojamas 311-313 nm bangos ilgis, rečiau plačiabangė UVB), UVA (ypač UVA-1 (340-400 nm), tačiau šis gydymo būdas yra brangus ir kol kas Lietuvoje neprieinamas), kombinuota UVB ir UVA. Dažniausiai naudojama siaurabangė UVB terapija (UVB 311 nm). Gydymas fototerapija  yra tinkamas sergantiesiems vidutinio sunkumo ir sunkiu AD, kai pirminis gydymas emolientais, vietinio poveikio priešuždegiminiais vaistais yra  neefektyvus ar nepakankamas. Dažniausiai reikalingos 20-40 procedūrų, 2-4 k/sav.

Daugiau informacijos apie atopinį dermatitą galima rasti www.egzemosmokykla.lt