Nors kiekviena moteris žino, kad intymios sveikatos problemos ženkliai blogina gyvenimo kokybę, deja, kalbėti apie šias ligas daugeliui vis dar nedrąsu ir neretai dėl to vengiama kreiptis į gydytoją. Stigmos šioje vietoje yra tiek daug, kad daugybė moterų metų metus kankinasi patirdamos tiek fizinius, tiek emocinius simptomus: deginantis skausmas genitalijose, nepaliaujamas niežėjimas, nemiga, gėda, baimė ir t.t. gali labai pakenkti jų kasdieniam gyvenimui ir asmeniniams santykiams.
Vienas tokių intymių susirgimų yra sklerozuojanti ir atrofinė kerpligė (SAK) – tai lėtinė uždegiminė odos ir gleivinių liga, dažniausiai pažeidžianti išorinius lytinius organus.
Moterys šia liga serga 10 kartų dažniau negu vyrai. Nors susirgti galima bet kuriame amžiuje, išskiriami du sergamumo pikai: iki lytinio brendimo pradžios (iki 14-15 metų) ir prasidėjus menopauzei (50-60 m.).
Ši liga paprastai yra labai įkyri ir atkakli, sukelia intensyvų niežėjimą mažųjų, didžiųjų lytinių lūpų, tarpvietės, išangės srityse, pažeidimo vietose oda ir gleivinės išsausėja, pabala, išplonėja, dėl padidėjusio odos trapumo greitai atsiranda įtrūkimų, kraujosrūvų, erozijų, opų ar net pūslių – tai sąlygoja dirginimą, skausmą, skausmingą šlapinimasi ir tuštinimasi, skausmingus lytinius santykius. Negydant, ilgainiui gali sunykti mažosios lytinės lūpos, klitoris ir/ar susiaurėti makšties įeiga.
Sklerozuojančios ir atrofinės kerpligės priežastys nėra aiškios, tačiau manoma, kad atsiradimui įtakos turi hormoniniai, imuniniai pokyčiai, pvz., kitos autoimuninės ligos, tokios kaip žvynelinė, baltmė, židininė alopecija, plokščioji kerpligė, skleroderma, I tipo cukrinis diabetas, Hašimoto tiroiditas ir kt., infekcijos (B. Burgdorferi, žmogaus papilomos viruso (HPV) ir hepatito C viruso (HCV)), odos traumos, nudegimai, radioterapija, nutukimas, alerginis kontaktinis dermatitas bei atopija.
SAK paprastai diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir paciento apžiūra, tačiau diagnozė turi būti patvirtinama biopsija, kadangi sergant šia liga yra didesnė vulvos (lot. moters išoriniai lytiniai organai) vėžio rizika, kuri siekia 3,5-5 proc. atvejų.
Kaip ši liga gydoma?
Svarbu suprasti, kad sklerozuojanti ir atrofinė kerpligė yra lėtinė liga, taigi visas gydymas skirtas mažinti ligos progresavimą, o kartu ir su tuo susijusius nemalonius pojučius, gerinti gyvenimo kokybę.
Šios ligos gydymo pagrindas – labai stiprūs vietiniai gliukokortikosteroidai (GKS), kurie tepami ilgą laiką (iki 6 mėn.). Taip pat būtina pažeistą odą/gleivines drėkinti ir stiprinti odos barjerą – tam naudojami raminantys, regeneraciją skatinantys kremai/tepalai. Prausimuisi patariama vengti dirginančių, kvapių produktų (prausiklių, servetėlių ir pan.) ir rinktis specialiai intymiai higienai pritaikytus prausiklius.
Nesant efekto gydant vietiniais GKS, taikomos jų injekcijos į pažeidimo vietas, skiriami kitos klasės tepami priešuždegiminiai vaistai (kalcineurino inhibitoriai), taikoma fototerapija arba lazerinis gydymas.
Sausumą, atrofiją ir kitus su ja susijusius simptomus mūsų klinikoje gydome trombocitais prisotintos plazmos (PRP) ir hialiurono rūgšties injekcijomis.
Svarbu, jei atpažinote Jus varginnačius požymius, nedelsiant kreiptis į gydytoją dermatovenerologą. Kartais ilgą laiką nesimato akivaizdžių lytinių organų gleivinės pokyčių, tačiau jau gana intensyviai pradeda varginti deginantis niežėjimas, kuris ypač suaktyvėja nakties metu. Įprastai, praeina nuo 6 mėnesių iki kelių metų, kol nustatoma tiksli diagnozė ir pritaikomas efektyvus gydymas.
Literatūros šaltiniai:
- Matthews N, Wong V, Brooks J, Kroumpouzos G. Genital diseases in the mature woman. Clinics in Dermatology (2018) 36, 208–221
- Pipkin C. Erosive Diseases of the Vulva. Dermatol Clin 28 (2010) 737–751
- Marfatia Y, Surani A, Baxi R. Genital lichen sclerosus et atrophicus in females: An update. Indian J Sex Transm Dis AIDS (2019) Jan-Jun; 40(1): 6–12
- Murphy Ruth. Lichen sclerosus. Dermatol Clin 28 (2010) 707–715
