Odos ligos – kodėl jomis sergame?

[vc_row][vc_column width="2/3"][vc_column_text]Žurnalas “Raktas“ 2020-06[/vc_column_text][vc_column_text]Apie odos ligų kilmę, priežastis ir gydymą kalbamės su Inovatyvios dermatologijos centro gydytoja dermatovenerologe, profesore dr. Matilda BYLAITE BUČINSKIENE.[/vc_column_text][vc_column_text]Oda – didžiausias žmogaus organas, apsaugantis ir dengiantis visą kūną. Graži ir sveika oda – kiekvieno svajonė, tačiau ne kiekvienas tokią turi. Odos problemos – labai dažnos, net ketvirtadalis pacientų į šeimos gydytojus kreipiasi būtent dėl to. Žmones kankina vienokios ar kitokios odos problemos – tai niežti, tai beria, tai spuogai auga, tai slenka plaukai ar lūžinėja nagai.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="19251" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]– Profesore, kodel tiek daug žmoniu skundžiasi metu metais nepraeinančiais dermatitais, psoriaze ir įvairiomis kitomis odos ligomis? Gal tos ligos – neišgydomos?

– Infekcinės odos ligos išgydomos greitai, tačiau lėtines odos ligos gydomos labai ilgai, nes yra linkusios atsikartoti. Lėtinėms uždegiminėms odos ligoms būdingas sezoniškumas arba pasikartojimas tam tikrais gyvenimo periodais. Be to, odos ligos dažnai būna apleistos ir metų metus negydomos. Viena priežąsčiu ta, kad jas atpažinti nėra lengva, specialistai to mokosi visą gyvenimą. Odos ligų yra daugiau nei 3000, būna, kad pirmieji ligos požymiai netipiniai, sunku ligą atpažinti, nustatyti diagnoze net ir taikant visus modernius diagnostikos metodus, be to, ne visada pasiduoda gydymui arba reikia sisteminio agresyvesnio gydymo, o žmones Lietuvoje labai bijo vaistų, ypač vartojamų į vidų. Kai liga– lėtinė, odos priežiūra ir gydymas turi būti nuoseklus ir pastovus, o tai labai apsunkina gyvenimo kokybę. Dažnai pacientai nuleidžia rankas ir nieko nedaro. Taigi ligos eiga ir gydymas daugiausia priklauso nuo paties žmogaus.

– Pakalbėkime apie kelias dažniausias odos ligas. Kaip atsiranda atopinis dermatitas?

– Dermatitai – tai odos uždegimai, kuriuos sukelia daugiausia išoriniai faktoriai. Egzemos – taip pat dermatitai, odos uždegimas, tačiau specialistai egzemomis linkę laikyti tokius susirgimus, kai uždegimo priežastys yra vidinės: genetinis polinkis, autoimuniniai procesai, kai bėrimu atsiranda dėl padidėjusio imunines sistemos aktyvumo, iškreiptų imuninių reakcijų. Kartais organizmas pats savaime dėl įvairių nesuprantamų priežąscių pradeda uždegimu reaguoti į kai kuriuos išorės veiksnius.

Atopinis dermatitas (AD) gali prasidėti dar kūdikystėje. Atsiranda bėrimų vaikučio skruostukų srityje, ant rankyčių, kojyčių. Dermatitas gali būti ir alergines kilmės, nes mažų vaikų organizmas jautriai reaguoja į ivairu maistą. Galbūt krūtimi maitinamam kūdikiui netinka mamos valgomas maistas, o gal jau vyresni, įvairiu maistu maitinamą vaiką alergizuoja histamino turintys produktai ar baltymai. Juk vaikai dažnai būna alergiški žuvų, karvių pieno, riešutų baltymams. Atopinis dermatitas daugumai vaikų paprastai pasireiškia iki metų, bet dažniausiai vaikai dermatitus išauga po 6–8 metų. Bet kai kuriems lieka ir kartojasi jau suaugusiems. Tada ši liga dažniausiai pasireiškia kaip plaštakų egzema, ivairių vietų odos sausumas. Atopinio dermatito priežascių yra daug, nebūtinai tai vien alergijos.

– Jei prasidėjo atopinis dermatitas, ką pirmiausia reikėtų daryti?

– Pirmiausia reikia suprasti, kas tai per liga, ir išmokti tinkamai prižiūrėti odą. Vaikams ir kūdikiams greitai padeda ivairūs antiseptikai, antiseptinės vonios, prausikliai ir gausus drėkinimas. Jei to neužtenka, padeda raminamieji, drėkinamieji kremai su cinku ir variu. Esant lengvai AD formai, galima mėnesį palaukti, bet jeigu vis tiek nepraeina, kreiptis į gydytoją dermatovenerologą. Paprastai lietuviai yra linkę ilgai tempti gumą ir bando šias ligas gydytis patys. Ilgai negydant, oda išsausėja, atsiranda pažeidimų, paraudimų, vaiką kankina niežulys, jis kasosi, būna labai neramus. Pasikasius odos barjeras darosi dar pažeidžiamesnis, išsiskiria daugiau citokinų ir kitų uždegimo mediatorių, tada gali prasidėti stipri uždegiminė odos reakcija. Dažnas AD palydovas – auksinis stalokokas, bakterija, kurios labai bijo kiekvienas.

– Ar jis prikimba nuo nešvarių rankų?

– Dažniausiai užsikrečiama per lietimą, kontaktą. Juk nesame sterilūs, turime milijardus bakterijų ir virusų, tačiau, kai imuninė sistema veikia gerai, o oda yra sveika, neišsausejusi ir nepažeista, jokios bakterijos nepuola. Sergančiųjų atopiniu dermatitu oda būna sausa, tas sausumas, atsiradęs nuo gimimo, išlieka visam gyvenimui, palieka barjerines funkcijos sutrikimą. Todėl oda neatlieka pagrindinės savo funkcijos– apsaugoti organizmą.

– Kaip gydomas atopinis dermatitas?

– Be gausaus odos drėkinimo emolientais, skiriami ir tepamieji, ir geriamieji vaistai, ivairios jų kombinacijos. Dažnai prireikia ir fototerapijos. Tačiau reiketų žinoti, kad ši liga yra lėtine, todėl gali bet kada atsinaujinti. Ji gali ir pasislėpti, simptomų gali ir nebūti, tačiau žmogui pervargus, įsitempus ir jo imunitetui nusilpus visos lėtines ligos žaibiškai atsinaujina. Gydymas skiriamas dviem etapais: paumėjimo metu taikoma viena gydymo schema, intensyvesnė ir agresyvesnė, o suvaldžius simptomus ir pranykus bėrimams taikomas protarpinis palaikomasis gydymas. To reikia, kad liga nerodytų simptomų ir žmogus visada jaustųsi gerai. Juk mes, kol nesusergame, apie odą negalvojame, tik atsiradus niežėjimui, bėrimui, sausumui ar skausmui prisimename, kad ji yra. Užsitęsus šiems nemaloniems pojūčiams žmogus tampa nedarbingas ir nelaimingas, sutrinka miegas, taigi visa tai labai stipriai veikia nervų sistemą. O sutrikusi nervų sistema jau ir taip prasta odos buklė dar labiau pablogina. Dėl to taip sunku išgydyti.

– Pažistu žmonių, kuriems atopinis dermatitas niekada nepraeina…

– Dėl to, kad šios lėtines atsikartojančios ligos labai stipriai susijusios su žmogaus gyvenimo būdu, mityba ir nervų sistema, imunitetu. Genetika, žinoma, taip pat turi itakos, juk aknė, psoriazė, vitiligo ir kitos alergines odos ligos dažnai būna paveldimos. Jeigu šeimoje serga vienas iš tėvų arba seneliai, vaikui ši liga gali pasireikšti netgi sunkiau. Tačiau dar svarbiau, kaip žmogus gyvena, ar supranta, kad odai reikia skirti daugiau dėmesio, ją prižiūrėti. O tam prireikia ir valios, ir kantrybės. Neužtenka vien tabletę išgerti, odos ligų gydymui skirti vaistai pirmiausia yra tepami – tai įvairūs kremai, emolientai, prausikliai. Tokios gydymo procedūros kartais gali trukti net valandą ar daugiau per dieną.

– Odos ligos erzina ir dėl to, kad jų neįmanoma nuslėpti, bėrimai ir įvairūs pleiskanojimai yra labai matomi.

– Taip, odos ligos labai veikia gyvenimo kokybę, jos neigiamai veikia ir psichiką, skatina saviizoliuotis. Taip ir užsisuka užburtas ratas: liga neigiamai veikia išvaizdą, žmogus dėl to nervinasi, o jaudindamasis dar labiau paskatina ligą. Jei gydytojas ligos ilgai neatpažįsta, jei nesiseka gydyti, žmogus taip pat krinta i nevilti ir savęs pasmerkimą, nusivilia viskuo. Arba bando ieškoti stebuklų.[/vc_column_text][vc_column_text css=".vc_custom_1591375424844{padding-top: 20px !important;padding-right: 20px !important;padding-bottom: 20px !important;padding-left: 20px !important;background-color: #eaf7f7 !important;}"]

„Nuo Hipokrato laikų žvynelinė gydoma sūriu jūros vandeniu. Jeigu pasidarytume namie jūros druskos vonią, taip pat pagerėtų būklė, tačiau kur kas geriau veikia jūra, saulė ir natūrali gamta. Dėl to žmonės ir traukia į šiltus kraštus, ir tikrai daugumai būklė palengvėja pusmečiui ar net metams. Bet reikėtų įvertinti ir kitką: mes pakeičiame aplinką, ištrūkstame iš varginančios, stresą keliančios kasdienybės. Juk prie jūros pabūti gera, ten – poilsis, malonumas, atostogos. Bet ne kiekvienas prie jūros gali atsipalaiduoti. Dažnai sakau pacientams, deja, kartu atostogauti važiuoja ir „durna galva“. Jeigu galvoje verda įkyrių minčių avilys, nei odos, nei vidinė būklė niekaip nepagerės“, – apie žvynelinės gydymą jūros vandeniu pasakoja Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

[/vc_column_text][vc_column_text]– Ar būna ir stebuklų?

– Stebuklai vyksta tik paties žmogaus pastangomis. Kiekvieno žinojimo ir sugebėjimų lygis yra skirtingas. Išoriniais stebuklais netikiu. Deja, kai serga lėtine ir nepagydoma liga, žmonės ieško ir tikisi stebuklo, dažnai nenori suprasti, kodėl liga atsirado, neigia ją, nesusitaiko. Žinoma, tai sunku. Kuo greičiau susitaikys, priims skaudžią situaciją, tuo bus lengviau gyventi su šia liga bei prižiūrėti savo odą. Ir ne tik odą. Kartais tenka keisti mitybą, gyvenimo budą, darbą ar net partnerį. Pvz., aiškiai žinoma, kad naktinis darbas provokuoja žvynelinės paūmejimą arba skatina nuolatinį jos rusenimą. Sergantiems žvyneline būtina gerai išsimiegoti. Tie, kurie nieko nenori keisti, bet tikisi surasti stebuklingą tabletę, labai nusivils. Liga gali atsitraukti, tada žmogus pajunta daug pozityvumo ir atsiranda vilčių, tačiau iš esmės nekeičiant savo įpročių, būdo, elgesio, deja, liga vėl grįžta.

Bet yra žmonių, kurie sugeba pakeisti įpročius, gyvenimo būdą ar net charakterį. Kai kuriems net užsiminti apie tai negaliu, o kitiems, ryžtingiems ir susivokiantiems, paaiškinu, kad problema yra juose pačiuose. Teko sutikti žmonių, kurie tai suprato ir pasikeitė, o tada ligos atsitraukė ir daugybę metų nesugrįžo. Tokių stebuklų tikrai būna. Nors iš tiesų tai joks stebuklas. Čia kaip radijo imtuvas – kai pakeiti programą, persuki bangas, ima skambėti nauja daina.

– Vadinasi, net ir išsigydę negali būti ramūs? Bet kuri stresinė situacija gali vėl paskatinti ligą?

– Taip, įvykus stresą keliančiai situacijai odos ligos atsikartoja ir netgi labai sunkiomis formomis. Juk oda tarytum veidrodis atspindi vidinį mūsų pasaulį, jos būkle veikia mintys, emocijos, bendra organizmo sveikata. Dažniausiai tai nebūna vien kūno problemos, o vidinių išgyvenimų arba kitų susirgimų išraiška. Pradedama gydyti odos ligą, visada pirmiausia svarstau, kokios priežastys galėjo ją sukelti. Taip, kartais žmones ištinka bėdų. Jei artimas šeimos narys pakliūva į avariją ir lieka neįgalus, jį prižiūrintis sveikasis kartais suserga labai sunkia odos liga.[/vc_column_text][vc_column_text]– Pažistu moterį, kuri lėtinę odos ligą gydėsi lankydamasi pas psichoterapeutą…

– Aš taip pat savo pacientams dažnai patariu susitvarkyti vidinį pasaulį, ir psichoterapiją ar psichiatras tam padeda. Daliai pacientų rekomenduoju dvasininko pagalbą. Kai žmogus ilgą laiką jaučiasi blogai, kai išgyvena lėtinį stresą, kartais jam pradeda slinkti plaukai, silpnėja ir lūžinėja nagai, pradeda niežėti oda, atsiranda bėrimų. Kai kuriems nuo įtampos gali atsirasti aknės bėrimų. Dabar pastebima ir suaugusiųjų aknė, pirmą kartą pasireiškianti 20-mečiams ir vyresniems. Tai – vėlyvoji aknė, ją išprovokuoja stresas. Anksčiau aknė nebuvo laikoma lėtine liga, tai buvo tik paauglystės epizodai, tačiau pastaruoju metu ji jau vadinama lėtine uždegimine liga. Aknė kartais atsiranda net ir tiems, kurie jos niekada neturėjo.

Oda labai daug pasako apie žmogų, dėl to viskas taip sudėtinga. Būna ir taip, kad pagrindinė problema – ne gydytojai ir ne vaistai, o pats žmogus, kuris nejaučia harmonijos. Oda pirmoji iš visų organų praneša: man yra negerai, atkreipk į mane dėmesį! Jei ilgai to nesuvoksi, gali prasidėti ir kitos ligos: skrandžio ir žarnyno sutrikimai, nemiga, nerimas, kylantis kraujospūdis, atsiras kitų organų sutrikimų.

– Kaip atsiranda baltmė, kitaip vadinama vitiligo?

– Tai – autoimuninė liga, pasireiškianti baltomis dėmemis tuose odos plotuose, kuriuose yra išnykęs pigmentas. Ligos atsiradimo mechanizmas vis dar nėra iki galo aiškus. Vitiligo atsiranda tada, kai „apsirikęs“ organizmo imunitetas užpuola pigmentines ląsteles melanocitus ir arba juos visai sunaikina, arba sumažina jų kiekį. Pirmiausia tose vietose prasideda uždegimas – žmonės dažnai pastebi, kad prieš vitiligo atsiradimą jaučia tarytum skruzdėlyčių bėgiojimą, niežėjimo jausmą, kartais paraudimą arba perštėjimą. Po kurio laiko toje vietoje dingsta pigmentas.

Vitiligo gali buti lokalizuota arba išplitusi. Prasideda dažniausiai nuo veido, plaštakų, gali apimti tas vietas, kurios dažniausiai traumuojamos – baltų dėmių atsiranda aplink burną, akis, plaštakų, alkūnių, klubų ir pėdų srityje. Vitiligo serga apie 1 proc. pasaulio žmonių. Liga pasireiškia jauniems žmonėms, ji gali atsirasti ir vaikams iki 8 metų, bet dažniausiai ja suserga paaugliai ir jaunimas iki 20m. Liga gali plisti, apimti vis didesnius odos plotus arba taip ir likti tik viena dėme. Niekas nežino, kaip ji toliau vystysis. Gydant vitiligo, reikia atlikti labai daug tyrimų. Ta liga būtina suprasti, ji pati jokių sveikatos problemų nekelia, tačiau gali pranešti apie problemą kituose organuose. Dažnai, padarę tyrimus, aptinkame skydliaukes patologiją, o keliems žmonėms aptikome net skydliaukės vėžį. Vitiligo gali atsirasti žmonėms, turintiems mažakraujystę, esant per mažam vitamino B12 kiekiui arba trūkstant vario, folio rugšties ar vitamino D.

Vitiligo gydymas yra gana ilgas, dėmės nepranyksta per savaitę, tačiau yra atvejų, kai pavyko pagydyti per mėnesį. Gydoma tepamu ir geriamų vaistų kombinacija ir fototerapija. Tačiau tik po kokių 25 fototerapijos seansų aplink kiekvieną plauko folikulą atsiranda taškiukas, mažas pigmento šlakelis, kurį dar reikia užauginti. Taip skatinama repigmentacija, ją stengiamasi išlaikyti ir papildomai slopinti uždegimą odoje. Sėkmingai Lietuvoje taikomas ir „Excimer 308 nm“ lazeris, jo poveikis panašus į fototerapijos, jis skirtas lokaliems vitiligo odos pažeidimams. Vasaros metu vitiligo gydo saulė, tačiau yra labai aiškios taisyklės, kurių, būnant saulėje, reikia laikytis. Deja, gydytojas negali užtikrinti, kad liga nesikartos ir neprogresuos. Gali nutikti ir taip, kad po remisijos praėjus 5–10 metų stresas arba pervargimas paskatins naują ligos epizodą.[/vc_column_text][vc_column_text]– Ką manote apie rožės gydymą užkalbėjimais?

– Aš rožę gydau kompleksiškai – odos priežiura, apribojamas fizinis krūvis, pakelta galūnės pozicija ir, žinoma, sisteminiai penicilino grupės antibiotikai. Nors mano prosenelė, kaimo gyduolė, sėkmingai gydė šią ligą užkalbėjimais. Ji žinojo tą paslaptį, bet nespėjo perduoti mano močiutei, nes žuvo dar gana jauna. Rožė gali užkalbėti ne kiekvienas, bet yra žmonių, kurie tai sugeba. Nežinau, ar galiu apie tai kalbėti, būdama profesore, bet žinau, kad užkalbėjimai tikrai veikia.

– Gal pati tai patyrėte?

– Man buvo 7–8 metai, kai nuo kairiosios kojos piršto iki blauzdos vidurio atsirado didžiulė ir labai skausminga raudonai mėlyna dėmė – rožė, bakterinis susirgimas. Liga prasidėjo kaime, kur bėgiojau basa ir susižeidžiau koją. Matyt, pateko infekcija, nes koja staiga pradėjo tinti, raudonuoti, mėlynuoti. Kai mane nuvežė į polikliniką pas chirurgą – o tai buvo ne taip seniai – jis mano tėvams pasakė: mes negalime padėti, vežkite ją „pas bobutę“. Kažkodėl nepaskyrė antibiotikų, o nusiuntė ieškoti močiutės – užkalbėtojos. Mano tėtis greitai rado užkalbetoją, tačiau tai buvo ne bobutė, o diedukas, draugo tėtis. Paeiti negalėjau, kojos į bata negalėjau įkišti, man tikrai labai skaudėjo. Tas vyras palaikė ranką virš mano kojos kažką murmėdamas tris kartus – rytą, saulei tekant, vakare, saulei leidžiantis, po to ir vėl rytą. Po pirmojo karto skausmas dingo ir pradėjo slūgti tinimas, per kelias dienas viskas praėjo. Man užkalbėjimas padėjo.

– Kaip tie užkalbėjimai veikia?

– Žmogus, turintis tam tikru sugebėjimų, malda sukuria tam tikrą energinį lauką, kuris veikia tarytum antiseptinė lempa. Vyksta energinis poveikis ir bakterijos žūsta. Juk tikrai yra ekstrasensų, kurie turi ypatingų galių. Pati tuo labai domėjausi nuo vaikystės, taigi, kai man sako, kad visa tai – nesamonė, aš sakau, kad man atrodo kitaip. Juk negalėjau net kojos priminti, o po užkalbėjimo jau šokinėjau ir galėjau batus apsiauti. Net antibiotikai taip greitai nesuveikia.

– Bet jūs savo pacientų pas užkalbėtojus nesiunčiate?

– Ne, nesiunčiu, bet žmonės manęs dažnai paklausia, ar tai padėtu. Reikia įvertinti daugybę dalykų, juk rožė atsiranda žmonėms, kurie serga diabetu, kartais ir tiems, kurie turi tarpupiršcių grybelį. O dažniausiai griebia tuos, kurių imunitetas nusilpęs dėl kokių nors ligų ar vidinių problemu. Krūtinės ir rankos rožė atsiranda moterims po krūtų vėžio operacijų ir chemoterapijos. Vaikai retai suserga rože, aš tada patyriau didžiulį išgąstį ir dar traumą, visa tai ir sukėlė rožė. Juk, kai imunitetas nusilpsta, prilimpa bet kas.

– Jūs dar karta pabrėžėte, kad daugybę odos ligų sukelia psichologines problemos ir pervargimas. Ar pacientai patys apie tai pasipasakoja?

– Aš dažnai klausinėju pacientų ne vien apie tai, ką jie veikia ir ką valgo, bet ir apie jų savijauta, požiūrį bei vidinį pasaulį. Dažnai konsultacijos metu žmonės pravirksta, jiems nepatogu, susigėsta. Man rūpi, kaip žmogus gyvens toliau, noriu jam padėti. Aš linkusi bendrauti atvirai ir tiesiai, nevynioju į vatą, juolab kad konsultacijos laikas ribotas. Todėl užčiuopusi galima ligos priežastį – vadinu tai pritvinkusiu dvasiniu pūliniu – ir ji tuojau pat atveriu. Juk jeigu liga tęsiasi daugybę metų, kažkur tikrai yra problema. Jeigu nesugebėsiu apčiuopti jos, negalėsiu duoti tinkamų rekomendacijų, o žmogus sirgs ir toliau.

O gavus gydytojo rekomendacijų, viskas priklauso nuo žmogaus ir jo sąmoningumo bei pasirengimo keisti savo įpročius, elgėsi ir gyvenimo budą. Teisingai nukreipti žmonės patys pradeda mąstyti ir dažniausiai randa problemos sprendimą. Tada pradeda sveikti, o vėliau ir visai pasveiksta.

kalbino Meilė JANČORIENĖ[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]