Skausmingos žaizdelės burnoje – aftos

Gyd. Andrė Lideikaitė, Prof. Dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė

Aftos – tai burnos žaizdelės, pasireiškiančios burnos gleivinės epitelio vientisumo pažeidimu, uždegimu, skausmingumu. Dažniausiai tai nedidelės iki 5–10 mm skersmens opelės, kurias juosia gleivinės paraudimo ruoželis. Dažniausiai aftos pažeidžia lūpų, liežuvio, minkštojo gomurio gleivinę, gali būti ryklės gleivinėje, ant tonzilių, po liežuviu ar burnos dugno gleivinėje. Aftos yra linkusios kartotis: pirmą kartą paprastai pasireiškia vaikystėje ar paauglystėje ir priklausomai nuo įvairių papildomų veiksnių gali atsirasti pakartotinai, retesniais atvejais jos gali varginti ir kas kelias savaites. Šia liga serga apie 20 proc populiacijos.

Aftų atsiradimo priežastys

Burnos aftų susiformavimo priežasčių yra labai daug. Dažnai aftos būna idiopatinės kilmės, tačiau aftų atsiradimui yra svarbūs genetiniai veiksniai, autoimuniniai procesai, hormoniniai pokyčiai, imuninė organizmo būklė, hiperjautrumas kai kuriems maisto produktams ar vaistams, tam tikrų medžiagų trūkumas (pvz.: cinko, geležies, B grupės vitaminų, folio rūgšties), stresas, rūkymas, burnos gleivinės traumos ir infekciniai agentai (pvz.: Herpes Simpex, Varicella zoster, adenovirusai, H. pylori). Aftos gali susiformuoti ir valgant labai karštą ar kietą maistą arba sudirginus burnos gleivinę aštriais skalavimo skysčiais. Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad aftinės opos gali atsirasti susilpnėjus imuninei sistemai, dėl įtampos ir sutrikusios hormonų pusiausvyros.

H.simplex virusų sukeltos aftos

Dažniausiai aftas burnoje sukelia H. simplex – 1 virusai. Joms yra labiau būdinga recidyvuojanti eiga. Provokuoja traumos, stresas, kitos infekcijos, pervargimas, imuniteto susilpnėjimas. Dažniau serga vaikai. Pasireiškia skausmingomis pūslelėmis – erozijomis su pilkšvu apnašu burnos gleivinėje, būdingas nemalonus kvapas iš burnos, seilėtekis. Rečiau būdingas gerklės skausmas, karščiavimas, bendras negalavimas, galvos, raumenų skausmas, padidėję limfmazgiai. Pasveikstama per 2 sav.

Klinikinės formos

Skiriamos 3 klinikinės aftų formos: mažosios, didžiosios ir herpetiforminės aftos.

Dažniausiai pasitaiko mažosios aftos (80 proc.). Joms būdinga tai, kad susiformuoja 1–5 gerai matomos paviršinės, iki 10 mm skersmens, apvalios ar ovalios formos opos, padengtos balkšva ar pilkšva pseudomembrana centre, apsupta eriteminio žiedo. Dažniausiai jų atsiranda neragėjančioje gleivinėje, rečiau – dantenų srityje, ant gomurio ar liežuvio nugarinio paviršiaus. Aftos sugija per 10–14 dienų, nepalikdamos randų.

Didžiosios aftos (10 proc.) yra panašios į mažąsias aftas, tik yra didesnės (>10 mm) ir labai skausmingos. Jos atsiranda kaip pavienės ar daugybinės opos bet kurioje burnos gleivinės vietoje, bet dažniausiai lūpų, minkštojo gomurio ir ryklės srityje. Užgyja paprastai per 6 savaites, palikdamos randus.

Herpetiforminės aftos (5–10 proc.) – tai daugybinės (50–100), labai mažos (2–3 mm) ir skausmingos opos burnos ertmėje, linkusios susilieti ir suformuoti didesnes opas. Jos dažniausiai užgyja per 7–10 dienų, nepalikdamos randų.

Klinikiniai simptomai

Esant pažeistai ir skausmingai burnos gleivinei, pacientams būna sunku kramtyti, ryti maistą, gerti ar valytis dantis. Jautriau reaguojama valgant aštrų, sūrų arba rūgštų maistą. Kartais dėl užsitęsusių nemalonių pojūčių pacientai vengia valgyti, gali dingti apetitas ar nukristi svoris.

Komplikacijos

Aftų sukeltas komplikacijos yra retos. Tačiau jos gali infekuotis bakterine infekcija, ilgiau gyti, sukelti didelį diskomfortą valgant, kalbant, valantis dantis. Kai kurios aftos, užtrukus gijimui, gali išvešėti ir padidėti. Atsiradus ilgai negyjančioms aftoms, reiktų atlikti biopsiją ir atmesti burnos vėžį.

Diagnostika

Aftos yra diagnozuojamos remiantis paciento nusiskundimais, anamneze, objektyvia apžiūra. Deja, specifinio aftų diagnostinio tyrimo nėra. Įtariant Herpes simplex infekciją iš aftos dugno galima paimti medžiagos ir atlikti PGR - HSV DNR nustatymo tyrimą arba pasėliui norint atmesti Candida albicans infekciją. Svarbu atmesti ir kitas galimas aftų atsiradimo priežastis – mažakraujystę, cinko ir kitų medžiagų bei vitaminų stoką ir kitas sistemines ligas (pvz. Behceto ligos, ciklinės neutropenijos, celiakijos, imunodeficito ir kt.)

Gydymas

Deja, aftų specifinio gydymo nėra. Aftų gydymo pagrindiniai principai yra skausmo valdymas, uždegimo malšinimas, taip pat atkryčių retinimas. Gydant reikia šalinti provokuojančius ir skatinančius aftų atsiradimą ir atsikartojimą veiksnius: jei galima, vartojamus vaistus keisti kitais, atsisakyti įjautrinančių maisto produktų bei cheminių medžiagų.

Labai svarbu kontroliuoti stresą, stiprinti imunitetą, taisyklingai valyti dantis minkštu šepetėliu 2 kartus per dieną, rinktis burnos skalavimo skysčius, kurių sudėtyje nėra alkoholio.

Paprastai gydymas yra simptominis, skiriami vaistiniai preparatai. Jis gali būti vietinis (dažniausias) ir sisteminis. Sisteminis gydymas – tai vitaminai, maisto papildai (jei trūksta geležies, cinko, B grupės vitaminų), taip pat gali būti skiriami imunitetą stiprinantys vaistai, gliukokortikoidai, analgetikai. Įtariant ar diagnozavus H. simplex infekciją, yra skiriami priešvirusiniai vaistai. Dažniausiai skiriamas gydymas vietinio poveikio vaistais: antibakteriniai skalavimo skysčiai, geliai, tepalai, kurie aplikuojami ant aftų. Jie skirti malšinti skausmui, uždegimui, skatinti atsikurti pažeistos burnos gleivinei.

Esant dideliam skausmingumui yra naudojami nuskausminamąjį poveikį turintys ir epitelizaciją skatinantys skalavimo skysčiai bei burnos geliai.

Literatūros šaltiniai:

1. https://dermnetnz.org/topics/aphthous-ulcer
2. UpToDate: oral lesions.
3. UpToDate: recurrent aphthous stomatitis
4. Sarah G Fitzpatrick, Donald M Cohen et al. Ulcerated lesions of the oral mucosa: clinical and histological review. Head Neck Pathol. 2019 Mar; 13(1):91-102
5. Sánchez-Bernal J, Conejero C, Conejero R. Recurrent aphthous stomatitis. Actas Dermosifiliogr (Engl Ed). 2020 Jul-Aug;111(6):471-480. doi: 10.1016/j.ad.2019.09.004.