Uodai – vasaros prieskonis

[vc_row][vc_column][vc_column_text]Gyd. Andrė Lideikaitė, prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė

Šiais metais, taip kaip niekad, džiaugiamės vasara ir gerais orais, tačiau laisvalaikis prie ežero, upės, poilsis gamtoje ar kaimo sodyboje daliai žmonių sukelia nemažai streso ir nemalonių pojūčių. Viso to kaltininkai – uodai.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column width="1/2"][vc_column_text]

Ką reikėtų žinoti apie uodų įkandimus?

Žmogui pavojingiausios yra uodų patelės, kurios ir maitinasi žmogaus krauju. Pasaulyje uodai laikomi pavojingi dėl jų platinamų ligų – maliarijos ir encefalitų sukėlėjų. Džiugu, kad Lietuvoje nėra tinkamų klimato sąlygų šiems sukėlėjams vystytis uodo organizme. Uodai kąsdami su seilėmis į odą įleidžia medžiagą, stabdančią kraujo krešėjimą - antikoaguliantą. Uodo įkandimo vieta paprastai parausta, patinsta, ją gali skaudėti, niežėti, vaikams dėl stipraus niežėjimo gali sutrikti miegas. Rečiau gali pasireikšti rimtos alerginės reakcijos į uodo su seilėmis išskiriamą baltymą. Todėl nuo organizmo imuninės sistemos ir priklauso reakcijos stiprumas. Į alergiją linkusiems žmonėms įkandimo vietoje gali atsirasti didelis, patinęs, paraudęs niežtintis mazgas, o kitiems, nealergiškiems - gali atsirasti tik nežymi ir mažai niežtinti dėmelė.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="19620" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]

Kodėl taip niežti uodų įkandimus?

Uodai įkasdami į kraują suleidžia nedidelį kiekį seilių. O tai sukelia imuninės sistemos atsaką į jam svetimą medžiagą. Kovai su jomis organizmo imuninė sistema išskiria histaminą – medžiagą,  kuri sukelia niežėjimą, uždegimą ir patinimą. Pirmą kartą į įkandimus žmogaus organizmas gali nereaguoti. Imuninis atsakas yra tai, ko organizmas išmoksta pakartotinai susidūręs su svetima jam medžiaga.

Ką labiausiai kandžioja uodai?

Kvėpuodami mes visi išskiriame anglies dioksidą. Šių dujų išskiriame daugiau, kai esame aktyvūs, pavyzdžiui, sportuodami. Uodai gali aptikti anglies dioksido pokyčius aplinkoje. Padidėjęs anglies dioksido kiekis gali įspėti uodą, kad netoliese yra potencialus šeimininkas. Tada uodai judės link tos vietos. Uodus taip pat traukia tam tikros medžiagos, esančios ant žmogaus odos ir prakaito sudėtyje ir kurios mums suteikia specifinį kvapą. Nustatyta, kad uodus traukia pieno rūgštis ir amoniakas. Tyrėjai tiria kūno kvapo kitimo priežastis, dėl kurių kai kurie žmonės tampa patrauklesni uodams. Priežastys gali būti genetika, tam tikros bakterijos ant odos ar jų abiejų derinys. Remiantis tyrimais, didesnė uodų įkandimo rizika yra nėščiosioms, nutukusiems ar turintiems antsvorį (nes iškvepiama didesnė CO2 koncentracija), turintiems O kraujo grupę, pavartojus alkoholio (alkoholis aktyvina medžiagų apykaita bei tuo pačiu CO2 koncentraciją iškvepiamame ore), turintiems aukštesnę kūno temperatūrą ar karščiuojantiems, pasportavus ar aktyviai pajudėjus, suprakaitavus, nenusiprausus ilgesnį laiką, vilkint tamsiais drabužiais.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column width="1/2"][vc_column_text]

Kaip apsisaugoti nuo uodų įkandimų?

Kadangi uodai kanda, yra du apsisaugojimo nuo jų įkandimų būdai: vengti susidūrimo su jais ir naudoti repelentus – vabzdžius atbaidančias medžiagas. Rekomenduojama langus ir duris nuo uodų apsaugoti smulkiai austais specialiais tinkleliais. Taip pat tamsiu paros metu, atidarius langą, reikėtų vengti šviesos įjungimo, nes uodai reaguoja į šviesą ir skrendą į ją.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="19623" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]Repelentai naudojami individualiai žmogaus apsaugai. Jais padengiama žmogaus oda ar rūbai. Jų gali būti įvairios konsistencijos ir sandaros – aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai. Reiktų žinoti, kad repelentai efektyvūs yra prieš kandančius nenuodingus nariuotakojus (uodus) – geliančių vabzdžių (pvz.: mašalų) jie neatbaido. Gaminamos ir kitos priemonės, naudojamos ir patalpų apsaugai: insekticidus garinančios spiralės, elektriniai insekticidų garintojai, ultragarsą ar ultravioletinius spindulius skleidžiančios lempos. Lauke patartina naudoti prieš uodus skirtas žvakes.

Didesnį dėmesį reiktų kreipti į kūdikių ir vaikų apsaugą nuo uodų. Jų oda jautriau reaguoja į uodų sukandimus. Kūdikių vežimėlius, kai jie paliekami miegoti lauke, rekomenduojama dengti marle ar kitu audiniu ar specialiais vežimėlio užklotais nuo vabzdžių. Vaikų kambario langus nuo uodų apsaugoti smulkiai austais specialiais tinkleliais, o tamsiu paros metu, reiktų vengti atidaryti langus, kai kambaryje yra įjungta šviesa. Būnant lauke, vaikus geriausia rengti lengvais, orą praleidžiančiais, ilgomis rankovėmis drabužiais bei dėvėti skrybėlę ar kepurę, kad būtų dengiamas kuo didesnis vaiko odos plotas. Galima naudoti repelentus, tik prieš tai reiktų perskaityti informacinį gamintojo aprašą, nes produktai gali turėti skirtingus amžiaus apribojimus. Kūdikiams iki 1 m. reiktų vengti šių priemonių naudojimo, saugiau būtų jomis patepti drabužėlius ar vežimėlio kraštus. Pirmiausia naudojant priemonę, reiktų ją išbandyti ant savęs, tik tada vaiko apsaugai. Būtina saugoti vaiko akis ir burną, taip pat netrinti priemone kūdikio ar vaiko rankų, nes jis gali įsikišti į burną ar pasitrinti akis. Reiktų nepamiršti, kad uodai suaktyvėja sutemus, todėl geriau vengti tuo laiku būti lauke su vaikais.

Kokių veiksmų imtis sukandžiojus uodams?

Uodų įkandimai dažniausiai nėra pavojingi gyvybei ir sugyja per 1-2 savaites be specifinio gydymo. Įkandimų vietas reiktų nuplauti šiltu vandeniu su muilu ir dezinfekuoti. Niežėjimo mažinimui galima naudoti niežulį mažinančius kremus, antihistaminius vaistus ar kremus su gliukokortikosteroidais. Taip pat galima uždėti ir palaikyti šaltą kompresą ar prie niežtinčios vietos pridėti ledo gabalėlį ir švelniai juo pamasažuoti. Taip pat niežėjimą gali sumažinti ir maudynės vėsiame ežero vandenyje. Jeigu uodai sukando kūdikį ar vaiką, nereiktų nerimauti, nes įkandimai nėra pavojingi. Sukandimus taip pat rekomenduojama nuplauti šiltu vandeniu su muilu. Galima bėrimus patepti niežulį malšinančiu kremu ar drėkinančiais kremas - emolientais. Taip pat reiktų nukirpti trumpai nagus, kad vaikas nesikasytų ir neatsirastų infekcijos požymių.

Vaistinėse galima rasti įvairių šaldančių ir malšinančių niežėjimą odos priemonių. Galima rasti priemonių su mentoliu, kuris pasižymi šaldančiu ir raminančiu poveikiu, taip pat mažina skausmą, niežėjimą ir perštėjimą. Priemonės su alijošiumi (aloe vera) taip pat pasižymi priešuždegiminiu, odą drėkinančiu ir niežulį malšinančiu poveikiu. Tačiau šių priemonių reiktų vengti žmonėms jautriems alijošiui, nes jos gali sukelti iritacines odos reakcijas ar kontaktinį dermatitą. Taip pat galima rasti repelentų – vabzdžius atbaidančių priemonių. Jų gali būti įvairios konsistencijos ir sandaros – aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai.

Uodo įkandimo vietoje atsiradęs nežymus patinimas, paraudimas, niežėjimas yra normali organizmo reakcija į įkandimą. Rečiau gali pasireikšti rimtesnės alerginės reakcijos į uodo su seilėmis išskiriamą baltymą. Todėl nuo organizmo imuninės sistemos ir jautrumo baltymui priklauso reakcijos stiprumas. Į alergiją linkusiems žmonėms įkandimo vietoje gali atsirasti didesnis paraudimas ir patinimas, kuris laikosi ilgesnį laiką nei įprastai. Tokiems asmenims nrekomenduojama naudoti antihistaminius vaistus ir/ar kremus su gliukokortikosteroidais. O dar jautresniems žmonėms gali išsivystyti rimtos sisteminės alerginės reakcijos, tuomet būtina kreiptis į gydytoją, tačiau tai yra retas reiškinys.

Svarbu vengti įkandimų kasymo, geriau niežtinčias vietas lengvai patapšnoti ranka, nes taip sumažinama antrinės infekcijos rizika. Vaikams rekomenduojama kirpti trumpai nagus, kad vaikas nevalingai ar miegodamas nenusikasytų ir neatsirastų antrinės infekcijos požymių.

Liaudiški uodų įkandimo gydymo metodai

Natūrali priemonė nuo uodų įkandimų – šviežios citrinos ar laimo sultys bei obolių actas skiestas su vandeniu. Galima naudoti arbatmedžio aliejų, mėtų eterinį aliejų, pušų eterinį aliejų ir beržų ekstraktus, kurie pasižymi dezinfekuojančiomis ir raminančiomis savybėmis. Tačiau šias priemones reiktų naudoti atsargiai, nes neretai jie gali tapti iritacinio ar kontaktinio dermatito priežastimi. Taip pat įkandimo simptomus gali sumažinti dantų pasta, nes jos sudėtyje esantis mentolis šaldo ir mažina patinimą, tačiau gali ir labiau išsausinti odą. Visos liaudiškos priemonės, turi natūralių alergenų, todėl gali išprovokuoti papildomas odos reakcijas į jas. Taip pat reiktų vengti naudoti jas, jeigu planuojate būti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Todėl saugiausia įkandimų simptomams mažinti naudoti šaltus kompresus, pridėti ledo gabalėlį arba rinktis odos priežiūros priemones pirktas vaistinėje.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Bet kokiam vabzdžiui įkandus nereiktų prarasti budrumo. Jeigu įkandimo vietoje patinimo plotas yra didesnis nei įprastai ir jis laikosi ilgiau nei parą, nerimauti nereiktų, nes tai nėra pavojinga gyvybei. Rekomenduojama išgerti antialerginių vaistų ar patepti vietiniais gliukokortikoidų kremais. Į gydytoją reiktų kreiptis, jeigu atsiranda viso kūno odos paraudimas, odos dilgėlinė arba sisteminiai reiškiniai: karščiavimas, antrinės infekcijos požymiai ar atsiranda alerginės reakcijos požymiai – dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas, trinka sąmonė, atsiranda mieguistumas ar bėrimai kitose kūno vietose, retėja ar dažnėja pulsas, atsiranda pykinimas ar vėmimas. Tai galimos anafilaksinės reakcijos požymiai. Tuomet į situaciją reiktų reaguoti skubiai, nes nesuteikus tinkamos pagalbos gali baigtis mirtimi. Tačiau tai yra reta į uodų įkandimus reakcija. Ji yra labiau būdingesnė kitų vabzdžių įkandimams – pavyzdžiui bitės ar širšės.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]Literatūra:

1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/mosquito-bites/symptoms-causes/syc-20375310
2. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22495051/
3. Jesus Seda; Shawn Horrall. Mosquito Bites. StatPearls. Last Update: April 27, 2020.
4. G. Mandela Fernández-Grandon, Salvador A. Gezan, John A. L. Armour, John A. Pickett. Heritability of Attractiveness to Mosquitoes. April 22, 2015. Journal.pone.0122716.
5. Gabriella H. Wolff, Jeffrey A. Riffell. Olfaction, experience and neural mechanisms underlying mosquito host preference. Journal of Experimental Biology 2018 221: jeb157131 doi: 10.1242/jeb.157131  Published 27 February 2018.
6. Roger Dobson. Mosquitoes prefer pregnant women. BMJ. 2000 Jun 10; 320(7249): 1558.
7. Niels O. Verhulst, Yu Tong Qiu, Hans Beijleveld et al. Composition of Human Skin Microbiota Affects Attractiveness to Malaria Mosquitoes. December 28, 2011. Journal.pone.0028991
8. Paula F. Zermoglio, Eddy Robuchon ei al. What does heat tell a mosquito? Characterization of the orientation behaviour of Aedes aegypti towards heat sources. doi.org/10.1016/j.jinsphys.2017.04.010
9. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/12083361/

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]