Baltmė (lot. vitiligo)

[vc_row][vc_column][vc_column_text]Gyd. Giedrė Tamulytė, Prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column width="1/2"][vc_column_text]

Kas tai yra baltmė?

Baltmė (lot. Vitiligo) – tai odos liga, pasireiškianti išnykusia pigmentacija odoje ar gleivinėse (pav.1). Pigmentacijos išnykimas gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, tačiau aiški kilmė dažnai būna nežinoma.

Odos ir plaukų spalvą lemia melaninas (tamsios spalvos pigmentas), vitiligo išsivysto dėl melaniną gaminančių ląstelių funkcionavimo sutrikimo arba žūties. Liga nėra užkrečiama, tačiau dažnai gali sukelti stresą ir mažinti savivertę. Baltmė pasireiškia vienodai dažnai moterims ir vyrams, tačiau moterys dėl jos dažniau kreipiasi į specialistus. Liga pasireiškia bet kuriama amžiuje, bet dažniau iki 20-ies metų. Bendras paplitimas siekia ~0,3-0,5%.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="18556" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column width="1/2"][vc_column_text]

Kaip pasireiškia vitiligo?

Kliniškai vitiligo pasireiškia aiškių ribų pieno baltumo ploteliais, kurių gali būti vienas arba daugybiniai, išsidėstę abejose kūno pusėse. Liga yra klasifikuojama į generalizuotą (išplitusią visame kūne) ir į lokalią (apimančią tam tikrą kūno sritį).

Baltmė yra linkusi atsirasti saulės veikiamose vietose, kūno raukšlėse, burnos ar nosies gleivinėje, tačiau gali atsirasti ir bet kurioje kitoje kūno vietoje. Taip pat gali atsirasti žilų plaukų ploteliai skalpo, antakių, blakstienų, barzdos, krūtinės srityse. Skiriami tam tikri baltmę atsirasti skatinantys veiksniai: fizinė odos trauma, saulės nudegimai, stiprus stresas, uždegiminiai procesai, nėštumas, kontraceptinių medikamentų vartojimas, vitaminų trūkumas ir kt.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="18567" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="18571" img_size="full"][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="18574" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]

Vitiligo klasifikacija

Pagal baltų plotelių kiekį ir išsidėstymą, baltmė gali būti skiriama į židininę (yra kelios dėmės), veido ir galunių (dėmės yra veido ir galūnių srityse), paprastąją (daugybė išsimėčiusių odos pažeidimų, kurie išsidėstę daugmaž simetriškai), išplitusią, gleivinių ir segmentinę (išsidėsčiusios dėmės segmentais pagal tam tikrus anatominius orientyrus). Išplitusi baltmės forma neretai būna susijusi su kitomis autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui autoimuninėmis skydliaukės ligomis, I tipo cukriniu diabetu, reumatoidiniu artritu, žvyneline ir kt.

Kaip diagnozuojama vitiligo?

Baltmė diagnozuojama remiantis klinikiniu vaizdu paciento apžiūros metu. Vudo lempa dažnai naudojama, kad geriau būtų galima apžiūrėti visą kūno odą ir išryškinti plika akimi nematomus baltus plotelius. Dažnai rekomenduojama atlikti įvairius laboratorinius tyrimus, siekiant nustatyti ar nėra kitų ligų, autoimuninių susirgimų, būdingų sergant baltme.

Vitiligo pasireiškia odos ploteliais be pigmentacijos, tačiau tokie odos ploteliai gali atsirasti sergant ir kitomis ligomis. Paaugliams neretai atsiranda apgamų su jį juosiančiu depigmentaciniu žiedu, tai - spontaninio apgamo nykimo požymis. Depigmentacijos plotelių gali atsirasti sergant melanoma, grybeline odos infekcija, raupais, išsivystymas galimas ir po įvairių odos uždegiminių procesų.

Kaip gydoma vitiligo?

Vitiligo gydymo tikslas - slopinti odos ar sisteminį uždegimą, del ko atsirado baltos dėmės ir grąžinti baltiems odos plotams pigmentaciją. Kuo ankščiau pradedamas gydymas, tuo geresnis atsakas. Yra skiriamas vietinis gydymas įvairiais tepamais vaistais (pvz., gliukokortikosteroidai, kalcineurino inhibitoriai), sisteminis gydymas geriamaisiais vaistais (pvz., gliukokortikosteroidai, papildai), fototerapija (efektyviausiai veikia UVB 308 nm ir 311 nm bangos) bei chirurginiais gydymo metodais (kriodestrukcija, laxžzerinis gydymas, odos persodinimas).

Gydymo trukmė gali siekti nuo kelių mėnesių iki metų ir ilgiau. Visais atvejais, kombinuojant gydymo metodus efektas yra didesnis. Nesant pakankamai efektyviam gydymui arba nenorint vartoti vaistų, kai kurie pasauliniai gydymo centrai rekomenduoja atlikti kosmetines tatuiruotes, tačiau reikėtų vengti jas darytis baltmės nepažeistuose plotuose. Sukeltas odos pažeidimas gali skatinti naujų depigmentuotų plotų atsiradimą. Gydant baltmę, galima atnaujinti pigmentaciją baltuose odos ploteliuose, tačiau gydymas neatlieka prevencinės funkcijos tolimesniam odos spalvos netekimui.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column width="1/2"][vc_column_text]Sergant baltme rekomenduojama naudoti stiprius apsauginius kremus nuo saulės su SPF 50 ar didesniu apsauginiu filtru. Kai kurie literatūros šaltiniai teigia, kad vitiligo galima gydyti alternatyviosios medicinos pagalba. Pavyzdžiui, ginkmedžių lapų ekstrakto, folinės rūgšties, vitamino C ar vitamino B12 vartojimas, kartu su fototerapija, gali pagerinti odos pigmentaciją.

Baltmė nėra gyvybei grėsminga būklė, tačiau gali sukelti neigiamus psichologinius padarinius. Baltos dėmės stigmatizuoja, neretai pacientai jaučia socialinę izoliaciją, yra linkę į depresiją. Nors liga nėra iki galo pagydoma, tačiau gydymas padeda paskatinti pigmento gaminimą odoje, o kartais atsiradę balti ploteliai gali išnykti ir be gydymo.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="18579" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]Naudota literatūra:

1. Beyond vitiligoguidelines: combined stratified/personalized approaches for the vitiligo. Anbar TS et al. Exp Dermatol. (2014)
2. Guidelinesfor the management of vitiligo: the European Dermatology Forum consensus. Taieb A et al. Br J Dermatol. (2013)
3. The VitiligoWorking Group recommendations for narrowband ultraviolet B light phototherapy treatment of vitiligo. Mohammad TF et al. J Am Acad Dermatol. (2017)

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]