Nuo saulės mane beria. Ar tai alergija saulei?

[vc_row][vc_column][vc_column_text]Gyd. Malvina Baikštienė, Prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column width="1/2"][vc_column_text]Saulės šviesa vaidina didžiulį vaidmenį, siekiant palaikyti mūsų sveikatą, gerą savijautą ir darbingumą, tačiau kartu gali sukelti ir daugybę odos problemų: nuo lengvo paraudimo iki odos vėžio, o kartais išprovokuoti ir saulės alergiją, arba tiksliau, fotodermatozes.

Fotodermatozės – tai odos ligos, kurias sukelia ar provokuoja ultravioletiniai saulės spinduliai (daugiausiai UVA). Jomis dažniau serga moterys ir šviesesnio odos tipo žmonės. Literatūroje išskiriama iki 30-ties skirtingų fotodermatozių tipų, tačiau dažniausiai pasitaikančios yra idiopatinės fotodermatozės - polimorfinė šviesos dermatozė ir saulės spindulių inicijuota dilgėlinė.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="18647" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]

Saulės dilgėlinė

Saulės dilgėlinė yra reta (~0,08 proc. visų dilgėlinės atvejų), bet sunki fotodermatozė. Jai būdinga tai, kad pabuvus saulėje oda greitai parausta, pradeda niežtėti bei atsiranda bėrimas, panašus į nudilginimą. Tai yra tikroji alergija saulei, nes UV spindulių poveikyje odoje vyksta visa eilė imuninių reakcijų: gaminasi fotoalergenai, kurie po pakartotinio UV spindulių poveikio jungiasi su putliosiomis ląstelėmis ir sąlygoja būdingus bėrimus. Sunkiais atvejais, kai paveikiamas didelis odos plotas, gali ištikti ir gyvybei pavojinga alerginė reakcija - anafilaksinis šokas.

Dilgėlinė ir niežėjimas ryškesni tose vietose, kurias veikia UV spinduliai, tačiau gali išberti ir rūbais uždengtas kūno vietas, nes UVA spinduliai praeina tokį barjerą. Bėrimai išnyksta nebūnant saulėje per 24 valandas, o jei išlieka ilgiau - tai ne alergija, o vadinamoji polimorfinė šviesos dermatozė.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]

Polimorfinė šviesos dermatozė

Polimorfinė šviesos dermatozė yra pati dažniausia fotodermatozė, kurios paplitimas vidurio Europoje, Skandinavijoje ir JAV siekia ~10-20 proc. Nors tiksli šios ligos patogenezė nėra iki galo aiški, manoma, kad tai yra lėto tipo hiperjautrumo reakcija į fotoalergenus, kurie gaminasi odoje veikiant UV spinduliams. Kaip pasako jau pats šios dermatozės pavadinimas, jai būdinga bėrimų įvairovė - gali pasireikšti dėmės, papulės, mazgeliai, plokštelės ar pūslelės, tačiau vertinant individualiai, kiekvienam pacientui paprastai būdingi monomorfiniai (vieno rūšies) bėrimai. Odos bėrimus visada lydi stiprus odos niežėjimas.

Ši dermatozė dažniausiai pasireiškia pavasarį arba ankstyvą vasarą, kuomet po žiemos gauname nemažą saulės spindulių kiekį. Odos pažeidimai pasireiškia praėjus kelioms valandoms ar dienoms po UV spindulių poveikio saulės eksponuojamose kūno vietose – dažniausiai veido, kaklo, dekoltė, rankų ir kojų srityse.

Būdinga tai, jog vasarai įsibegėjus ši dermatozė apnyksta ar visai išnyksta, kartais atsiranda tolerancija saulei, tačiau bėrimai pasikartoja kiekvienais metais. Kartais po daugelio metų galimas ir spontaninis pagerėjimas arba net visiškas šios dermatozės išnykimas.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]

Fotodermatozių diagnostika

Saulės sukeltos dermatozės įtariamos apžiūrėjus odą, išklausius paciento skundus, pastebėjus sąsają su saulėtu metų sezonu, būvimu saulėje ir atsiradusiais niežtinčiais bėrimais atvirose kūno vietose. Kraujo tyrimai atliekami, jei įtaraiamos kitos odos ligos ar sisteminės vidaus ligos (raudonoji vilkligė, kraujo ligos ir t.t.). Patvirtinti fotodermatozės diagnozę padeda Fotoprovakacinis testas, atliekamas su skirtingomis UV spindulių dozėmis ant odos.

Fotodermatozių gydymas

Nors odos pažeidimai paprastai per kelias valandas (esant saulės dilgėlinei) ar dienas (esant plimorfinei šviesos dermatozei) praeina savaime, nepalikdami jokių žymių, minėti nemalonūs simptomai gali neigiamai paveikti gyvenimo kokybę, pvz., trukdyti mėgautis atostogomis ar kita malonia veikla ir pan. Be visų standartinių apsaugos priemonių – tinkamų kremų nuo saulės spf 50+, apsauginių akinių bei tinkamų drabužių, šių fotodermatozių kontrolei dažniausiai skiriami vietiniai ar sisteminiai kortikosteroidai, antihistamininiai vaistai. Kad išvengti šių dermatozių, efektyviausia profilaktikos priemonė yra išankstinis gydymas UVA ar UVB spinduliais – fototerapija, 3-4 k/sav. likus 4-6 savaitėms iki numanomo UV saulės spindulių poveikioar atostogų. Siekiant užtikrinti minimalų UV spindulių poveikį prevencinė spinduliuotė skiriama tik esant specializuotai medicininei priežiūrai, o ne soliariumuose.

Prevencinės priemonės

Jei turite saulės alergiją arba padidėjusį jautrumą saulei, simptomų išvengti padės keletas patarimų:

• Ribokite buvimą saulėje, o ypač, kai ji yra aktyviausia (10-15 val.)
• Venkite staigaus saulės spindulių poveikio. Palaipsniui didinkite laiką, kurį praleidžiate lauke, kad jūsų odos ląstelės turėtų laiko prisitaikyti prie saulės šviesos. Buvimą tiesioginiuose saulės spinduliuose pradėti reikėtų nuo 15-20 min. per dieną.
• Dėvėkite akinius nuo saulės ir apsauginius drabužius - ilgos rankovės, plačiabrylė skrybelė padeda apsaugoti odą nuo UV spindulių poveikio.
• Naudokite apsauginį kremą nuo saulės. Rinkitės plataus spektro apsauginius kremus (nuo UVA ir UVB spindulių), kurių SPF ne mažiau 30, o geriausia – SPF 50+. Rekomenduojama juos pertepti kas 2 val.

Naudota literatūra:

1. Chacko E et al. A clinico-epidemiological study of polymorphic light eruption in a tertiary care centre in Salem: a region of South India. Int J Res Dermatol. 2017 Mar;3(1):113-119
2. Lehmann P, Schwarz T. Photodermatoses: Diagnosis and Treatment. Dtsch Arztebl Int. 2011 Mar; 108(9): 135–141
3. Bylaite M, Grigaitiene J, Lapinskaite G.S. Photodermatoses: classification, evaluation and management. Br J Dermatol. 2009 Nov;161 Suppl 3:61-8
4. https://www.fortishealthcare.com/india/diseases/sun-allergy-331

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]