Seborėjinis dermatitas yra labai paplitusi liga, kuri dažnai pasireiškia kūdikiams ir vyresnio amžiaus asmenims.
Kodėl susergame sebrėjiniu dermatitu?
Seborėjinį dermatitą paprastai sukelia genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Sukėlėjas paprastai yra uždegiminė reakcija į Malassezia, kartais dar vadinamų Pityrosporum mikroorganizmą. Jie yra natūrali mūsų odos mikrobiotos dalis, paprastai gyvena odos paviršiuje. Manoma, kad Malassezia provokuoja uždegiminę reakciją ir atsiranda odos simptomai. Kaip ir visos egzemos formos, seborėjinis dermatitas nėra užkrečiamas.
Tam tikri susirgimai gali padidinti žmonių riziką susirgti seborėjiniu dermatitu, įskaitant ŽIV, Parkinsono ligą, epilepsiją, alkoholizmą, depresiją, valgymo sutrikimus ir atsigavimą po insulto ar infarkto.
Dažniausi seborėjinį dermatitą provokuoja:
-
- Stresas,
-
- hormonų pokyčiai arba liga,
-
- aštrūs plovikliai, tirpikliai, chemikalai ir muilas,
-
- šaltas, sausas oras arba sezono pasikeitimas,
-
- kai kurie vaistai (psoralenai, interferonas, litis),
-
- tam tikros medicininės būklės, pavyzdžiui, ŽIV ir Parkinsono liga.
Kaip atrodo seborėjinio dermatito bėrimai?
Seborėjinio dermatito atveju visada pasireiškia aiškias ribas turinti eritema (odos paraudimas) su riebiais gelsvais žvyneliais.
Suaugusiems žmonėms bėrimai stebimi galvos plaukuotoje dalyje, ausų landose, raukšlėje už ausies, nosies-lūpos raukšlėse, antakių srityse. Taip pat gali berti krūtinės centrinę dalį (krūtinkaulio zonoje).
Pagrindinis skundas suaugusiems yra pleiskanos galvos plaukuotoje dalyje, odos paraudimas ir niežėjimas.
Kūdikiams seborėjinio dermatito bėrimai stebimi veide (antakių, nosies-lūpos raukšlėse, plaukuotoje galvos dalyje), kūne – kaklo, pažastų, kirkšnių raukšlėse. Skalpo odoje, da=nai višugalvyje stebimas geltonų riebių pleiskanų sluoksnis.
Kaip gydomas seborėjinis dermatitas?
Priklausomai nuo sunkumo gali išnykti ir be gydymo arba gali prireikti gydomųjų priemonių (šampūnas, kremas). Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Daugumai suaugusiųjų, sergančių šia liga, reikės gydymo plano simptomams valdyti, liga gali pasikartoti ir pasižymėti benguojančia eiga.
Šampūnas: rekomenduojami šampūnai savo sudėtyje turintys gydomųjų ir uždegimą mažinančių medžiagų. Šampūną rekomenduojama naudoti bent 3 kartus per savaitę, įtrynus į skalpo odą, palaikyti iki 1-2 min. Dažniausios medžiagos, kurios naudojamos seborėjiniam dermatitui gydyti yra piritiono cinkas, seleno sulfidas, ketokonazolas iki 2 procentų, degutas, salicilo rūgštis. Atkreipkite dėmesį, net ir populiarūs prekių ženklai, gaminantys šampūnus nuo pleiskanų deda šias medžiagas į savo šampūnus.Dažnai tokie šampūnai yra apibūdinami, kaip skirti riebioms pleiskanoms gydyti.
Gydomasis uždegimą mažinantis kremas: jei bėrimai kartojasi veido ar kūno odoje gydytojas gali skirti uždegimą mažinantį kremą, jį patepus bėrimai išnyksta.
Fototerapija: gydymas UV spinduliais. Gydymas fototerapija sumažina uždegimą odoje ir pagerina simptomus. Dažniausiai gydymui naudojami 311 nm UVB spinduliai, reikalingos 10-20 procedūrų, 2-4 k/sav. Procedūros atliekamos įstaigose turinčiose fototerapijos įrangą. Taip pat galima naudoti ir įrangą skirtą pacientams naudoti namuose, bet rekomenduojama prieš tai pasikonsultuoti su gydytojo dėl gydymo plano ir režimų sudarymo.
Neretai seborėjinis dermatitas yra besikartojanti liga, todėl kai kuriems juo sergantiems žmonėms tenka naudoti specialius šampūnus ilgą laiką periodiškai arba nuolatos, siekiant išvengti ligos pūmėjimų.
Seborėjinis dermatitas DUK
Kaip žinoti koks šampūnas tinkamiausias sergant seborėjiniu dermatitu?
Ar ši liga užkrečiama?
Kuo skiriasi pleiskanos ir seborėjinis dermatitas?
Kiek laiko galima naudoti šampūnus nuo pleiskanų?
Ar būtina šampūną keisti ar atradus tinkamą jį galima naudoti ilgą laiką?
Koks maistas tinkamas/netinkamas sergant seborėjiniu dermatitu?
Kol kas aiškių galutinių duomenų tarp seborėjinio dermatito ir maisto produktų nėra, vis tiektam tikri maisto produktai gali skatinti arba mažinti uždegimą, todėl rekomenduojama atsižvelgi į bendrus uždegimą mažinančios mitybos principus:
1. Omega-3 riebalų rūgštys. Jų galime rasti riebiose žuvyse (pvz., lašišoje, skumbrėje), linų sėmenyse, chia sėklose, mano, kad jos gali padėti mažinti uždegimą organizme ir odoje.
2. Antioksidantai. Vaisiai ir daržovės, turinčios daug antioksidantų (pvz., uogos, lapinės žalios daržovės, pomidorai), gali padėti apsaugoti organizmą nuo oksidacinio streso, kuris gali sustiprinti uždegimą ir pabloginti odos būklę.
3. Cukraus ir rafinuotų angliavandenių ribojimas. Didelio glikeminio indekso produktai (pvz., balta duona, saldumynai) gali skatinti uždegimą organizme. Kai kurie žmonės pastebi, kad sumažinus cukraus ir rafinuotų angliavandenių suvartojimą, jų odos būklė pagerėja.
4. Fermentuotas maistas. Probiotikai, esantys fermentuotuose maisto produktuose (pvz., kefyras, rauginti kopūstai, jogurtas), gali padėti palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą, kuri, kaip manoma, gali daryti įtaką odos sveikatai. Sveikas žarnyno mikrobiomas gali padėti sumažinti odos uždegimą.
5. Vitaminas D. Vitamino D trūkumas gali pabloginti seborėjinio dermatito simptomus, nes jis turi svarbių priešuždegiminių savybių.
Informacinį tekstą pacientams parengė Inovatyvios dermatologijos centro gydytoja dermatovenerologė – Dr.Inga Kisielienė
