Karpos

Kas yra karpos? 

Karpos yra gerybiniai (ne vėžiniai) dariniai, kurie gali išsivystyti ant odos ir gleivinės (pvz., burnos viduje). Karpas sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Yra daugiau nei 100 ŽPV potipių (štamų), tačiau tik keli tipai gali sukelti karpas tam tikrose kūno vietose. Karpos gerybinės, nekenksmingos, tačiau gali būti varginančios ir kartais skausmingos (pavyzdžiui, vaikščiojant, kai atsiranda ant pado), gali sukelti psichologinį diskomfortą, kai atsiranda matomose vietose, pavyzdžiui plaštakose

Ar karpos dažnos? 

Karpos yra dažnos. Jomis serga apie 10% pasaulio gyventojų. Dažniau pasitaiko mokyklinio amžiaus vaikams (10–20 %).  Jos taip pat labiau linkusios atsirasti žmonėms, kurių imunitetas susilpnėjęs, ir žmonėms, kurie reguliariai tvarko žalią mėsą (pvz., mėsininkus). Karpos užkrečiamos kontakto būdu, ar užsikrėsime priklauso nuo karpos viruso aktyvumo, mūsų odos apsauginių savybių ir imuniteto reakcijos. 

Kaip atrodo karpos?

Karpos gali atsirasti bet kurioje kūno odos vietoje, dažniausiai stebimos plaštakų, padų, veido odoje. Priklausomai nuo klinikinio tipo išvaizda gali skirtis:

Paprastosios karpos – viena ar kelios odos spalvos papulės (pakilimai), nuo 1 mm iki 1 cm ir daugiau. Paviršiuje stebimas sutrikęs odos piešinys, atidžiau įsižiūrėjus galime pamatyti juodus taškelius, kapiliarus (smulkias kraujagysles).

Padų karpos – papulės, susiformuojančios padų odoje. Gali skaudėti vaikštant.

Mozaikinės karpos –  daug į vieną didesnę karpą susijungusių karpų.

Siūlinės – dažniau stebimos veido odoje, atsiranda, ilgos, sudarytos tarsi iš siūlelių. Auga greitai, traumuojant kraujuoja.

Plokščiosios karpos – dažniau stebimos veide ir plaštakų išoriniuose paviršiuose, odos spalvos iki 1-2 mm dydžio nedideli odos pakilimai, gali atrodyti kaip užsikimšę komedonai (poros). 

Gleivinių – atsirandančios gleivinėse.

Kondilomos – lytinių organų srityje, karpinės išaugėlės, besimptomės (daugiau informacijos žiūrėkite Kondilomos).

 Gydymas:

1. Žoliniai preparatai (pvz., ugniažolė, česnakas ir kt.), namų priemonės (actas, jodas ir kt.)

Šiems gydymo būdams nepakanka klinikinių tyrimų įrodymų. Paradoksinis jų efektyvumas aiškinamas placebo efektu.

2. Tepami vaistai turintys rūgščių.

Tokie preparatai parduodami vaistinėje be recepto. Priklausomai nuo rūgšties skiriasi vaisto tepimo dažnumas, apie jį visada būna parašyta vaisto anotacijoje. Jų veikimo mechanizmas – rūgštys, ten kur užteptos, pažeidžia viršutinį odos ląstelių sluoksnį. Reguliariai tepant pašalinamos visos virusu užkrėstos ląstelės. Gydymas gali užtrukti 2 sav. – kelis mėnesius.

3. Chirurginiai gydymo būdai:

lazeris, elektrokauteris ir kt. Atliekami tik gydytojo prieš tai odą aplink karpą nuskausminus (vietinėje nejautroje). Karpa pašalinama, lieka žaizda, kuri sugyja per 2-4 sav. Reikalinga žaizdos priežiūra. 

Azotas – karpa veikiama šalčiu ir virusu užkrėstos ląstelės žūsta. Gali prireikti kelių procedūrų kas 1-3 sav. Po gydymo gali susidaryti pūslė (panaši į po nudegimo), pažaida sugyja per 1-3 sav.  

DUK

Kaip pasirinkti gydymo būdą: azotas, lazeris ar tepami vaistai?

Viskas priklauso nuo karpos dydžio, vietos, kurioje auga, paciento amžiaus, gydytojo turimos įrangos ir patirties.Mano nuomone, jei karpų daug, pacientas bijo skausmo (vaikai), turi silpną imunitetą (imunosipresija), karpa didelė, nenori sutrikdyti sporto užsiėmimų- reiktų rinktis tepamus vaistus. Gydymas jais ilgesnis, bet turi mažiau šalutinių reiškinių.Jei karpa viena, nedidelė, greitai auga, žmogui skauda ar kelia psichologinį diskomfortą, tinkami chirurginiai gydymo būdai.

Kuris gydymo būdas efektyviausias?

Visi gydymo būdai yra veiksmingi, tik skiriasi gydymo trukmė ir galimos komplikacijos. Tepami vaistai mažiau skausmingi ar neskausmingi, bet gydymas trunka ilgiau ir reikalauja iš paciento daugiau atsakomybės, pvz., nepamiršti reguliariai tepti. Chirurginiai (lazeris, azotas ir pan.)-dažnai duoda greitesnį efektą, bet labiau skausmingi, turi daugiau šalutinių reiškinių, gyjant susidariusioms žaizdoms.

Ar būtina gydyti visas karpas?

Nėra vienareikšmio atsakymo. Karpos užkrečiamos kontakto būdu. Jei jos trikdo psichologiškai ar yra skausmingos, gydyti rekomenduočiau. Pagal statistiką didelė dalis karpų išnyksta ir negydant:

·  Maždaug 30% karpų išnyksta per 6 mėnesius.

·  65% karpų išnyksta per 2 metus.

·  80% karpų išnyksta per 5 metus.

Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo karpomis?

Karpos užkrečiamos kontakto būdu nuo sergančio žmogaus arba per daiktus. Specifinių apsaugos būdų nėra. Pakanka naudotis įprastais higienos patarimais: reguliariai plauti rankas su vandeniu ir muilu, jei oda sausa, drėkinti drėkinamu kremu.

Ar yra papildų galinčių padėti pagyti nuo karpų?

Karpas gydo vietiniai metodai – tepami vaistai arba chirurginės procedūros. Kalbant apie papildus, galima vartoti tuos, kurie gali padėti stiprinti imuninę sistemą kovojant su ŽPV infekcija:

cinkas (svarbus imuninės sistemos veiklai), vitaminas C (žinomas dėl  antioksidacinių savybių ir gebėjimo stiprinti imunitetą), ežiuolės papildai (galimai padidintų organizmo atsparumą infekcijoms.

Dėl papildų gėrimo būtina pasikonsultuoti su savo gydytoju.

Ką reikia žinoti pradėjus gydymą tepamais rūgštiniais vaistais karpoms namuose?

Svarbios dvi taisyklės. Pirma – gydymą pradėjus tęsti reguliariai, pagal planą, kol sugis. Nes karpa nuolat auga, tik pamiršti kelias dienas patepti, ji atauga ir darbas nuo pradžių. Antra taisyklė – kruopščiai pašalinti odos sukietėjimus nuo karpos viršaus prieš tepant vaisto porciją, nes susidaręs šašas neleidžia vaistui gremžtis gilyn.

Čia tik reikia kantrybės, vienas karpas galima išgydyti per 1 mėn., kitas per 3 mėn. Jei atrodo, kad karpų padaugėjo gydant, tai normali „karpos išgyvenimo reakcija“, tiesiog reikia tęsti gydymą ir patepti naujai atsiradusias karpas. Neretai išgydžius pirmas karpas, naujosios irgi išnyksta.