Atopinės odos priežiūra vasarą

[vc_row][vc_column width="1/2"][vc_column_text]Gyd. Malvina Baikštienė, prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė[/vc_column_text][vc_column_text]Didžioji dalis sergančiųjų egzema šiltuoju metų laiku jaučiasi žymiai geriau, nes saulės arba ultravioletiniai spinduliai ne tik sukelia daug gerų emocijų, bet ir dėl savo priešuždegiminio poveikio labai pagerina odos būklę. Tačiau vasarą atopinei odai taip pat tenka ir nemažai iššūkių, tokių kaip padidėjęs prakaitavimas,  nudegimai, sąlytis su įvairiais vandens telkiniais, uodų sukandžiojimai ir kt., kurie gali sukelti egzemos paūmėjimą. Taigi, kaip teisingai prižiūrėti atopinę odą vasaros metu?[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="19806" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]Visų pirma, venkite perkaitimo ir pasirūpinkite tinkama apranga: karštomis dienomis rinkitės laisvus, odai kvėpuoti leidžiančius medvilninius, lininius, šilkinius ar kitokius natūralaus pluošto drabužius. Nevenkite atidengti išbertų vietų. Taip pat labai svarbu tinkamai saugotis nuo tiesioginių saulės spindulių, o ypač – vengti nudegimų. Patarimai kaip teisingai elgtis saulėje:

• Apsauginius kremus nuo saulės tepkite 20-30 min prieš einant į lauką, o tepant pirmą kartą reikia tepti du sluoksnius, nes vienu metu užtepama tik 30-50 proc. rekomenduojamo kremo kiekio
• 30 min. prieš tepdami apsauginį kremą nuo saulės odą sutepkite emolientu
• Deginantis ar būnant tiesioginiuose saulės spinduliuose kremą nuo saulės reikia pakartotinai pertepti kas 2 val. ar kaskart po stipraus prakaitavimo ir maudynių
• Odą prie saulės pratinkite palaipsniui
• Užtepkite pakankamą kremo kiekį – rekomenduojamas kiekis suaugusiam žmogui yra 30 ml kremo (7 arbatiniai šaukšteliai) viso kūno odai
• Saugokite ne tik savo odą, bet ir akis (kepurė, akiniai nuo saulės)
• Odą nuo saulės saugokite papildomomis priemonėmis (rūbai, kepurės, buvimas pavėsyje)
• Venkite tiesioginių saulės spindulių, kai jie stipriausi (tarp 12 ir 16 val.)

[/vc_column_text][vc_column_text]

Kokie apsauginiai kremai nuo saulės tinka atopiškai odai?

Saulės kremai su natūraliais mineraliniais filtrais, tokiais kaip cinko oksidas ir titano dioksidas, fiziškai it veidrodis atspindi UV spindulius, neleisdami jiems patekti į odą, todėl mažiau dirgina ir yra tinkamesni atopinę odą turintiems žmonėms. Sergant egzema rekomenduojama vengti priemonių su kaikuriais cheminiais UV filtrais, tokiais kaip benzofenonas, oksibenzonas, avobenzonas, metoksidibenzoilmetanas, trisiloksanas, oktokrilenas, retinilpalmitatas ir kt., nes šios nenatūralios kilmės medžiagos UV spindulius neutralizuoja juos sugerdamos – odoje vyksta cheminė reakcija, atsiranda tarpinių reakcijos junginių, kurie veikia kaip fotooksidantai, taip pat išsiskiria šiluma, kuri egzemos atveju gali būti kaip dirginantis veiksnys. Priemones reikėtų rinktis su plataus spektro apsauga (nuo UVA ir UVB spindulių), turinčias SPF 30-50, be kvapą suteikiančių medžiagų, parabenų ar fenoksietanolio. Vaikams iki 4 metų rekomenduojama rinktis didelės apsaugos kremus (≥SPF 50), o vėlesniame amžiuje tinkami turintys SPF 30. Svarbu paminėti, kad kūdikiai iki 6 mėn. apskritai turėtų būti saugomi nuo tiesioginių saulės spindulių.

Natūralu, kad ligai šiek tiek atsitraukus, kyla klausimas, ar ir toliau reikia teptis emolientais, o ypač vasarą?

Sergant atopiniu dermatitu (AD), net ir remisijos metu, nepriklausomai nuo metų laiko, būtina ir toliau tinkamai ir atidžiai rūpintis oda, ją drėkinti. Vasaros metu rekomenduojama rinktis „lengvesnės“ tekstūros emolientus, turinčius daugiau drėkinančių medžiagų ir mažiau riebalų (t.y. kremus, losjonus ar pienelius). Jie greičiau susigeria, nepalieka riebios plėvelės jausmo ant odos ir suteikia didesnį komfortą. Teptis rekomenduojama 2 k/d., tačiau jei tepsitės vieną kartą – darykite tai vakare, nes tuo metu oda būna sausesnė. Taip pat pasitepti reikėtų kaskart išlipus iš vonios ar dušo. Nepamirškite, kad saulės vonios sausina odą.

Kaip derinti emolientus ir apsauginius kremus nuo saulės?

Nepaisant to, kad nėra bėrimų ir oda nėra sausa, visada pirmu sluoksniu rekomenduojama susitepti drėkinančiu kremu, o po 30-60 min. ant viršaus tepti apsauginį kremą nuo saulės - tai padeda išvengti papildomo odos sudirgimo. Tačiau, jei oras labai karštas, SPF kremai gali būti tepami kaip emolientai tiesiai ant odos ir papildomai drėkinančio kremo tepti nereikia. Na, o veide, jei bus tepamas makiažas, kreminė pudra ir kitos dekoratyvinės priemonės turėtų būti tepamos ant apsauginio kremo nuo saulės.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]

Ką daryti, jei vis tik nudegimo išvengti nepavyko?

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column width="1/2"][vc_column_text]

• Visų pirma nudegusią odą reikia vėsinti. Įlyskite į šaltą baseiną, ežerą ar jūrą arba maudykitės vėsioje vonioje ar duše, kad palengvintumėte skausmą. Vėliau ant pažeistų vietų galima dėti šaltus kompresus.
• Pažeistą odą labai svarbu kuo daugiau drėkinti, todėl drėkinamąjį kremą ar losjoną tepkite kelis kartus per dieną.
• Esant pirmiems saulės nudegimo požymiams, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), tokių kaip ibuprofeno, naprokseno ar aspirino, vartojimas gali padėti sumažinti uždegimo požymius (paraudimą, patinimą, skausmą) ir jo sąlygotą diskomfortą.
• Saulės pažeistas vietas rekomenduojama tepti vaistiniais preparatais, skirtais nudegimams gydyti, skausmui ir paraudimui malšinti.
• Nudegusiai odai nuraminti tinka alijošiaus, mentolio, kamparo, cinko turintys kremai. Prieš tepant juos galima palaikyti šaldytuve.
• Gerkite daug skysčių, ypač paprasto ar mineralinio vandens. Saulės nudegimas nukreipia skysčius į odos paviršių, atokiau nuo likusio kūno, todėl galite dehidratuoti.
• Jei nudegusiose odos vietose susidarė pūslelių, jų klijuoti, krapštyti ar pradurti nereikėtų, nes gali prisidėti infekcija.
• Labai svarbu atminti, jog nudegusios odos negalima tepti labai riebiais tepalais, nes jie mažai drėkina ir sudaro apsauginę plėvelę, kuri neleidžia karščiui pro odą prasiskverbti į išorę, todėl jis gali pažeisti gilesnius audinius.
• Ypač saugokite gyjančią odą nuo saulės.
• Nedelsiant kreipkitės į gydytoją jei dideliame odos plote atsiranda daug pūslių, atsiranda karščiavimas ir šaltkrėtis.

[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="19818" img_size="full"][vc_column_text]Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip laikina problema, saulės nudegimai daro ilgalaikę žalą odai.
Pakartotiniai nudegimai kelia didelę odos vėžio ir priešlaikinio odos senėjimo riziką.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]

Kur maudytis, baseine, jūroje ar ežere, jei sergate egzema, ir ar išvis saugu tai daryti?

Neretai vanduo turi daug naudingų savybių, tame tarpe ir labai gerai nuramina nervų sistemą, tačiau kai kuriais atvejais gali ir pabloginti ligos eigą. Taigi, ką turėtumėte žinoti?

Chloras yra labiausiai paplitusi dezinfekavimo priemonė, naudojama baseinuose. Nemaža dalis sergančiųjų AD vis dar mano, kad baseine maudytis negali. Reikėtų žinoti, kad chloras sausina ir kartais gali dirginti egzemos pažeistą odą, tačiau maudymasis baseino vandenyje turi ir raminamąjį bei antibakterinį poveikį, panašų į baliklio (bleach) vonios, todėl galimas sergant egzema. Tačiau to nereikėtų daryti paūmėjimų metu, ypač kai yra žaizdelių, šlapiuojančių bėrimų, nes gali griaužti, o po baseino svarbu odą gerai sudrėkinti. Prieš lipant į baseiną, dažniausiai/labiausiai beriamas kūno vietas galima papildomai apsaugoti 20 min. prieš maudynes patepant specialiu barjeriniu kremu ar vandeniui atspariu kremu nuo saulės.

Jūra ar ežeras? Sergančiųjų apsauginė odos plėvelė yra labai plona ir pažeidžiama, greitai išsausėja, o pažeista oda tampa atvira infekcijoms – į organizmą greičiau patenka bakterijos ir virusai. Dėl šios priežasties sergant atopiniu dermatitu reikėtų vengti maudytis ežeruose. Dėl tos pačios priežasties ir dėl to, kad gali sukelti alergiją, NEGALIMA maudytis vandens telkinyje, kuriame vanduo „žydi“![/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column width="1/2"][vc_column_text]Tuo tarpu sūraus jūros vandens poveikis egzemos odai gali būti skirtingas, tačiau dažniausiai jis labai tinka, nes pasižymi priešuždegiminėmis, antiseptinėmis savybėmis, mažina odos paraudimą, niežėjimą, bėrimų infiltraciją bei infekcijos riziką. Taip pat manoma, kad sūriame vandenyje esantys mineralai minkština bei drėkina odą. Dėl šių savybių, pasimaudžius jūroje ir pabuvus saulėje tikrai galima pastebėti, jog atopinės odos būklė pagerėja. Tačiau odoje esant nukasymų, žaizdelių, sūrus vanduo gali graužti, todėl paūmėjimų metu (pirmas 2-3 dienas) maudynių jūroje reikėtų vengti.

Po maudynių vandens telkinyje rekomenduojama visada nusiprausti po tekančiu vandeniu ir būtinai drėkinti odą: maždaug 1 val. prieš maudynes ir per pirmas 3 min. po maudynių.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="19823" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]

Ką daryti sukandžiojus uodams?

Vaistinėse galima rasti ne vieną priemonę, skirtą patepti uodų įgėlimo vietas. Paprastai jos apšaldo įgėlimo vietą, sumažina niežėjimą ir skausmą. Tačiau dauguma tėvų, auginančių egzema sergančius vaikus, pagrįstai nerimauja prieš tepdami ant jų odos bet kokias naujas priemones. Sergant AD, niežėjimui malšinti puikiai tinka atšaldyto terminio vandens purškikliai, ypač sudėtyje turintys cinko. Na, o esant reikalui, stiprus niežėjimas gali būti gydomas antihistamininiais vaistais ar hormaniniais tepalais.

Rekomenduojame išbandyti ir keletą natūralių priemonių, kurios padeda išvengti ar sumažinti niežėjimą:

• pirmoji pagalba sugeltam vaikui – šalto vandens kompresai. Šaltis atgaivins odą, sumažins patinimą ir niežėjimą. Taip pat niežėjimą puikiai sumažina maudynės vėsiame vandenyje;
• įgėlimo vietą tinka patepti šviežiomis citrinos, laimo sultimis ar obuolių actu;
• arbatmedžio aliejus pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, todėl puikiai padeda sumžinti įkandimų sukeltą niežėjimą ir patinimą. Lašelį arbatmedžio aliejaus gerai įtrinkite įgėlimo vietoje. Be to, arbatmedis ar eukaliptas veikia kaip repelentai – jų kvapo nemėgsta uodai, erkės ir kiti vabzdžiai;
• soda, sumaišyta su keliais lašais vandens, taip pat sumažins uždegimą. Į arbatinį šaukštelį sodos įlašinkite kelis lašelius vandens ir išmaišykite. Masę užtepkite įkandimo vietoje ir laikykite 15 min. Tada švariai nuplaukite.

Naudota literatūra:

• Abramovits W. Atopic dermatitis. J Am Acad Dermatol. 2005 Jul;53(1 Suppl 1):S86-93
• Sidbury R, Tom WL, et al. Guidelines of care for the management of atopic dermatitis. Part 4: Prevention of disease flares and use of adjunctive therapies and approaches. J Am Acad Dermatol. 2014 Dec;71(6):1218-33
• https://eczema.org/wp-conte…/…/Eczema-and-the-sun-Sep-19.pdf
• https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6464068/
• Wolff K et al. Fitzpatrick’s Dermatology in General Medicine (seventh edition). McGraw Hill Medical, New York, 2008https://nationaleczema.org
• https://www.adrescuewear.com/…/salt-water-the-ocean-and-ec…/
• https://www.adrescuewear.com/…/quick-tips-to-enjoy-a-day-a…/
• https://www.aad.org/search/?k=sunscreen
• http://www.euromelanoma.org/lithuania/node/68

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]