Gerybinių odos darinių šalinimas chirurginiu CO2 lazeriu

[vc_row][vc_column width="1/2"][vc_column_text]Prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė

Įvairūs odos dariniai, ypač matomose kūno vietose, gali kelti didelį diskomfortą, didinti socialinę atskirtį, mažinti pasitikėjimą savimi. Pastaruoju metu dermatologijoje, gerybinių darinių šalinimui vis plačiau naudojami minimaliai invaziniai anglies dioksido (CO2) lazeriai. Lyginant su kitais gydymo metodais, šis turi mažiau šalutinių poveikių, trumpesnį gijimo periodą. Taigi, šiame straipsnyje apžvelgsime CO2 lazerio veikimo principus, indikacijas, kontarindikacijas, galimus šalutinius poveikius.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/2"][vc_single_image image="20140" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]

Kas yra CO2 chirurginis lazeris ir kaip jis veikia?

CO2 lazeris generuoja šviesos energiją formuodamas fotonų fokusuotą spindulį, kuris sklinda iš lazerio terpės. CO2 lazeris turi anglies dvideginio dujas (CO2), kaip pagrindinę medžiagą, todėl vadinamas CO2 lazeriu. Per šią terpę sklindanti energija (šviesa) generuoja 10,600 nm spindulį. Spindulius gali absorbuoti biologiniai taikiniai, kaip kraujas, melaninas, vanduo. CO2 lazerio spindulį geriausiai absorbuoja vanduo, kuris sudaro apie 70 proc. žmogaus minkštųjų audinių. Žinoma, jog vandens virimo temperatūra yra 100 °C laipsniu ir pasiekus šią temperatūrą vanduo virsta garais. Tokiu pačiu principu veikia ir CO2 lazeris žmogaus audiniuose, šiuo atveju odoje. Odoje esantis vanduo lazerio spindulio pagalba pasiekia 100 °C laipsnių temperatūrą, virsta vandens garais bei dujomis, todėl oda su jungiamuoju audiniu, ląstelėmis, ląstelių membranomis ir tarpląstelinėmis organelėmis yra pašalinamos fragmentacijos būdu, nusloksniuojant audinį.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column width="2/3"][vc_single_image image="20145" img_size="full"][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="20148" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]Atlikus CO2 lazerio procedūrą lieka nežymus terminis aplinkinis audinių pažeidimas. Procedūros metu aplinkinės smulkios kraujagyslės yra kauterizuojamos, todėl tuo pačiu metu stabdomas kraujavimas. Taigi, CO2 lazeris veikdamas vaporizacijos (skysčio arba kieto kūno pavertimas gerais) principu dažnai naudojamas dermatologijoje įvairių gerybinių audinių šalinimui, aknės randų gydymui, foto atjauninimui.

Kokius odos darinius saugu šalinti CO2 lazeriu?

Dažniausiai CO2 lazeriu šalinami gerybiniai odos dariniai, todėl prieš procedūrą dariniai turi būti įvertinti gydytojo dermatovenerologo siekiant paneigti darinio piktybiškumą. Pateikiami dažniausiai literatūroje minimi CO2 lazeriu šalinami dariniai. Tai nėra absoliučios indikacijos, kiekvienas atvejis yra individualus, reikalaujantis detalaus ištyrimo ir aptarimo.

Seborėjinė keratozė.  Tai dažnas gerybinis epidermio darinys, kuris atsiranda vyresniame amžiuje. Seborėjinės keratozės dažniausiai būna rudos spalvos, lėtai augančios plokštelės, dažnai turinčios šiurkštų paviršių.

Papilomos. Tai minkštos, dažniausiai odos spalvos arba hiperpigmentinės papulės ant kojytės, neskausmingos. Gali būti 0,5-2,5 mm dydžio. Dažniausiai atsiranda kaklo, pažastų, pokrūčio, kirkšnių srityse. Papilomos gali atsirasti dėl tam tikrų terapinių būklių, taip pat žinoma koreliacija tarp žmogaus papilomos viruso (ŽPV) ir papilomų atsiradimo.

Epiderminiai apgamai. Tai gerybiniai apgamai, kurie gali būti plokšti, rudos, odos spalvos. Su laiku apgamai gali didėti ir tamsėti, įgyti verukozinį paviršių.

Dermaliniai ir intraderminiai apgamai. Tai gali būti papulė, plokštelė ar mazgelis papilomatoziniu arba lygiu paviršiumi.

Sebaciniai apgamai. Tai dažniausiai gimimo metu arba po gimimo atsiradę dariniai. Jie sudaryti iš lygių, rausvos spalvos, minkštų, aiškių kraštų plokštelių su linijinėmis arba ovalo formos konfiguracijomis. Dažniausiai atsiranda skalpo odoje, su laiku įgauna verukozinį paviršių.

Milijos. Tai gerybinės ir laikinos odos keratino cistos. Kliniškai stebimos mažos, kietos, baltos spalvos papulės.

Ksantelazmos. Tai gelsvos papulės ir plokštelės, kurios dažniausiai išsidėsto vokų odoje. Jas sukelia lipidų sankaupos dėl lipoproteinų apykaitos sutrikimo, dažniausiai dėl hiperlipidemijos.

Paprostosios karpos. dariniai, kurie atsiranda dažniausiai rankų ir pėdų odoje. Karpų sukelėjęs yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Susiformuoja odos spalvos papulė su netaisyklingu paviršiumi.

Anogenitalinės karpos (smailiagalės kondilomos). Tai lytiniu keliu perduodama infekcija, kurią sukelia ŽPV. Tai minkštos, dažniausiai odos spalvos plokštelės, kurios išsidėsto dažniausiai išorinių lytinių organų srityse. Gali sukelti niežėjimo pojūtį, diskomfortą.

Trichoepiteliomos. Plaukų folikulų dariniai, kurie dažniausiai atsiranda veide. Tai pavieniai odos spalvos, rausvi mazgeliai ar papulės, kurios gali atsirasti bet kurioje plaukų folikulus turinčioje odos vietoje. Dažniausiai atsiranda skruostuose, virš viršutinės lūpos, nosies srityse. Jos dažniausiai būna iki 1 cm. dydžio.

Siringomos. Tai gerybiniai prakaito liaukų darinukai. Dažniausiai jų būna periorbitalinėje srityje, gali būti kitose veido dalyse. Tai gelsvos, šviesiai rudos ar odos spalvos papulės, kurios būna iki 3 mm. dydžio[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row content_placement="middle"][vc_column width="1/3"][vc_column_text]

Kaip vyksta darinių šalinimas CO2 lazeriu?

Dažnai kyla daug baimių nežinant, kaip vyksta CO2 lazerio procedūra.  Priklausomai nuo darinio ir šalinimo vietos yra taikomas lokalus nuskausminimas kremu arba injekciniu tirpalu. Literatūros duomenimis, esant nedideliam ir paviršiniam dariniui nuskausminimas nenaudojamas, šiuo atveju gali būti jaučiamas nežymus diskomfortas procedūros vietoje. Dažniausios anestezija reikalinga aplink akis, burną, lytinius organus, pirštus. Procedūros eiga individuali, priklauso nuo darinio, kiekvieno žmogaus skausmo slenksčio, baimių.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="2/3"][vc_single_image image="20152" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]

Koks gali būti šalutinis CO2 lazerio poveikis?

Prieš lazerio procedūrą svarbu aptarti ne tik paciento lūkesčius, tačiau ir galimas komplikacijas, šalutinį poveikį. Dažniausiai po CO2 lazerio procedūros susidaro nedidelės žaizdelės buvusio darinio vietoje, gali būti jaučiamas lokalus skausmingumas, paraudimas, patinimas, kuris tęsiasi nuo kelių valandų iki kelių dienų. Opelės gyja pirminiu būdu, reepitelizuojasi ir pilnai užgyja po 4 sav. Retais atvejais sugijus žaizdai gali atsirasti odos hiperpigmentacija ir hipopigmentacija (~2 proc.). Todėl būtina po procedūros naudoti apsauginius kremus nuo ultravioletinių saulės spindulių. Labai retais atvejai, esant polinkiui į hipertrofinių randų susiformavimą, gali susidaryti keloidai arba hipertrofiniai randai (1,5-2 proc.). Priklausomai nuo odos darinio gylio, retais atvejais gali susiformuoti odos įdubimas (~1,5 proc.) arba darinio ataugimas (~2 proc). Literatūroje taip pat nurodomas pailgėjęs žaizdos gijimas, bakterinė žaizdos infekcija.

Kokios kontraindikacijos CO2 lazerio procedūrai?

Literatūroje pateikiamos galimos kontraindikacijos:

• izotretinoino naudojimas paskutinius 6 mėnesius
• aktyvi odos bakterinė ar virusinė infekcija lazerio gydymo vietoje
• pacientai turintys polinkį keloidų arba hipertrofinių randų susiformavimui
• nuolatinis ultravioletinių spindulių poveikis
• taikytas radioterapinis gydymas darinio šalinimo vietoje gali apsunkinti žaizdų gyjimą

Kaip prižiūrėti žaizdą po procedūros?

Po procedūros parą laiko rekomenduojama nesilankyti pirtyse, baseinuose. Literatūros duomenimis rekomenduojama žaizdą dezinfekuoti ir iki septinių dienų naudoti antibakterinį tepalą. Taip pat nurodoma bent tris kartus per dieną naudoti apsauginį kremą nuo saulės spf 30-50+ vieną mėnesį laiko. Pastebint, jog atsiranda šalutiniai CO2 lazerio reiškiniai, tikslinga kreiptis į gydytoją dermatovenerologą jų korekcijai.

Literatūros šaltiniai:

1. Mandekou-Lefaki, I et al. “Multiple Nonfamilial Unilateral Trichoepitheliomas: Report of a Case-Mini Review of the Literature.” Case reports in dermatological medicine vol. 2019 6821854. 14 Jul. 2019, doi:10.1155/2019/6821854
2. Omi, Tokuya, and Kayoko Numano. “The Role of the CO2 Laser and Fractional CO2 Laser in Dermatology.” Laser therapy vol. 23,1 (2014): 49-60. doi:10.5978/islsm.14-RE-01
3. Campolmi, Piero et al. “Highlights of thirty-year experience of CO2 laser use at the Florence (Italy) department of dermatology.” TheScientificWorldJournal vol. 2012 (2012): 546528. doi:10.1100/2012/546528
4. Campolmi P, Bonan P, Cannarozzo G, Bruscino N, Moretti S. Efficacy and safety evaluation of an innovative CO2 laser/radiofrequency device in dermatology. J Eur Acad Dermatol Venereol. 2013;27(12):1481-1490. doi:10.1111/jdv.12029
5. Köse O. Efficacy of the carbon dioxide fractional laser in the treatment of compound and dermal facial nevi using with dermatoscopic follow-up. J Dermatolog Treat. 2019;30(5):498-502. doi:10.1080/09546634.2018.1529384
6. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK547724/
7. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK431047/
8. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK441884/

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]